|
KARO TOPOGRAFAI
|
Ambrazas Petras |
Andrius (Andžejauskas) Juozas |
Asminaitis (Asminavičius) Petras |
Bakaitis Zigmas |
Brazaitis (Brazauskas, Bržėzauskas) Mečys |
Butrimas Petras |
Chomanskis Sergiejus |
Daujotas (Vezbergas) Anicetas |
Drozda Vacys |
Grigas Juozas |
Jančaitis (Jančauskas) Kostas |
Kilna Kazys |
Kočegūra Aleksandras |
Krikščiūnas Antanas |
Krištapavičius (Kristopavičius) Povilas |
Kruvelis Stasys |
Kučinskas (Kučingis) Antanas |
Labūnas (Labašauskas) Juozas |
Lagenpušas Verneris |
Lazėnas (Lazauskas) Bronius |
Lepeška Jonas |
Liesis Izidorius |
Lukošaitis (Lukoševičius, Lukas) Jonas |
Narbutas Balys |
Pesys Ričardas |
Puodžius Stasys |
Pupinis Bronius |
Puzinauskas Zigmas |
Rantenas Artūras |
Ratautas Medardas |
Šileikis Leopoldas |
Šiurna Tomas |
Uždavinys Stasys |
Vėgėlis (Vėgelis, Vigelis) Jonas |
Žiaurys Vladas |
|
INŽINIERIAI, MATININKAI, KARTOGRAFAI |
Jonas Deksnys |
|
|
Vyriausiojo štabo Operacijų skyriaus Topografijos dalies personalas 1927-1929 metais. Viršutinėje eilėje (iš kairės): inž.Butrimas, inž.Ratautas, mjr.A.Krikščiūnas, kpt.Rantenas, inž.A.Kočegūra. Vidurinėje eilėje (iš kairės): kpt.Andrius, kpr.Asminavičius, vyr.ltn.Kučinskas, kpt.Puodžius, kpt.Krūvelis, ltn.Žiaurys. Apatinėje eilėje Čėsna (?) |
|
1937m. Karo topografijos skyriaus karininkai ir civiliai tarnautojai per A.Kučinsko-Kučingio išleistuves į atsargą
(Padidinti) šaltinis - žurnalas Karys
1 eilė (sėdi, iš kairės) L.Hofmekleris, A.Staškevičiūtė, Ilmari Bonsdorf, p.M.Kučingienė, plk.J.Černius, p.Krikščiūnienė, ats.mjr.A.Kučingis, p.V.Černienė, plk.A.Krikščiūnas, inž.M.Ratautas.
2 eilė (stovi, iš kairės) kpt. I.Liesis, 9 iš kairės mjr.S.Chomanskis, 13 iš kairės mjr. J.Andrius, 15 iš kairės P.Butrimas, paskutiniai eilėje ltn.J.Labašauskas, inž.A.Kočegūra.
3 eilė (stovi, iš kairės) ltn. B.Lazėnas, kpt.A.Vezbergas, kpt.S.Uždavinys, 4 iš dešinės kpt.A.Ambrazas.
4 eilė (stovi, iš kairės) neidentifikuoti.
Būtume dėkingi už pagalbą identifikuojant nuotraukoje esančius asmenis.
|
1932 m. Karininkų sąrašuose publikuotas Vyriausiojo štabo Karo topografijos skyriaus karininkų sąrašas:
plk.ltn. Antanas Krikščiūnas (Karo topografijos skyriaus viršininkas) majoras Juozas Andrius, majoras Artūras Rantenas, majoras Sergiejus Chamanskis, majoras Stasys Krūvelis, kapitonas Petras Asminavičius, kapitonas Juozas Radzevičius, kapitonas Povilas Kristopavičius, kapitonas Stasys Puodžius, kapitonas Antanas Kučinskas, kapitonas Stasys Uždavinys leitenantas Verneris Lagenpušas, leitenantas Mečys Brazauskas, leitenantas Vladas Žiaurys, leitenantas Tomas Šiurna, leitenantas Izidorius Liesis j.leitenantas Petras Ambrazas, j.leitenantas Zigmas Stackis. |
1933 m. Karininkų sąrašuose publikuotas Vyriausiojo štabo Karo topografijos skyriaus karininkų sąrašas:
plk.ltn. Antanas Krikščiūnas (Karo topografijos skyriaus viršininkas) majoras Juozas Andrius, majoras Artūras Rantenas, majoras Sergiejus Chamanskis, majoras Stasys Krūvelis, majoras Povilas Kristopavičius, majoras Stasys Puodžius, kapitonas Petras Asminavičius, kapitonas Juozas Radzevičius, kapitonas Antanas Kučinskas, kapitonas Stasys Uždavinys kapitonas Verneris Lagenpušas, kapitonas Mečys Brazauskas, leitenantas Vladas Žiaurys, leitenantas Tomas Šiurna, leitenantas Izidorius Liesis leitenantas Petras Ambrazas, j.leitenantas Zigmas Stackis. |
1939 m. Karininkų sąrašuose publikuotas Kariuomenės štabo Karo topografijos skyriaus karininkų sąrašas:
pulkininkas Antanas Krikščiūnas (Karo topografijos skyriaus viršininkas) pulkininkas leitenantas Juozas Andrius, pulkininkas leitenantas Stasys Krūvelis, majoras Sergiejus Chamanskis, majoras Povilas Krištapavičius, majoras Petras Asminavičius, majoras Stasys Uždavinys, kapitonas Juozas Radzevičius, kapitonas Verneris Lagenpušas, kapitonas Vladas Žiaurys, kapitonas Tomas Šiurna, kaitonas Anicetas Vezbergas, kapitonas Izidorius Liesis, kapitonas Balys Narbutas, kapitonas Petras Ambrazas, kapitonas Zigmas Stackis, leitenantas Bronius Lazauskas, leitenantas Juozas Labašauskas, leitenantas Leopoldas Šileikis, j.leitenantas Juozas Grigas, j.leitenantas Kostas Jančauskas, j.leitenantas Jonas Lepeška, j.leitenantas Juozas Vitkus, j.leitenantas Bronius Pupinis, j.leitenantas Jonas Lukoševičius, j.leitenantas Zigmas Bakaitis. |
|
|
Karo topografijos skyriaus veikla 1919-1934 metais
Parengta pagal ltn.Liesio straipsnį "Karo topografijos skyrius" (1934).
1919 m. gegužės 12 d. apsaugos ministerija reorganizuojama, šios reorganizacijos reikšmė karo topografijos skyriui yra ta, kad to laiko generalinio štabo (originaliame straipsnyje – generalio štabo) operacijų skyriaus operacinės dalies etatuose pirmą kartą yra įsteigtas „topografo" etatas kuopos vado teisėmis. Taigi 1919 m. gegužės 12 d. turėtų būti evoliucine prasme laikoma šiandien gyvuojančio karo topografijos skyriaus gimimo diena. Tačiau pirmieji topografijos darbuotojai nieko bendro neturėjo su technišku karo topografijos skyriaus darbu. Toks darbas tebuvo pradėtas 1924 m. vasarą, o jo organizacija tų pačių metų sausio 1 d. Todėl ši diena ir reikia laikyti karo topografijos skyriaus įkūrimo diena. Pirmuoju operacijų skyriaus topografu buvo paskirtas karininkas Perekšlis, atvykęs į operacijų skyrių 1919 m. rugsėjo 10 dieną. 1920 m. sausio 1 d. operacijų skyrius perorganizuojamas. Topografijos dalis dabar praplečiama, nes ją sudaro jau du žmonės: dalies viršininkas (bataliono vado teisėmis) ir braižytojas (kuopos vado teisėmis). Viršininko vieta paliekama kurį laiką (iki 1921 m. gegužės 22 d.) laisva. Tą dieną iš inžinerijos pulko buvo atkeltas į operacijų skyrių karininkas Jonas Tallat-Kelpša (dabartinis žemės ūkio rūmų direktorius) ir paskirtas topografijos dalies viršininku.
1921 m. gegužės 29 d. vietoje buvusiojo pavadinimo „topografijos dalies viršininkas" įvedamas pavadinimas „topografas". Kaip pirma topografijos dalies viršininko, taip dabar topografo vietą užima karininkas J.Tallat-Kelpša, o braižytojo karo valdininkas Kazys Sabalys.
1922 m. spalio 11 d. į operacijų skyrių atkeltas iš geležinkelių bataliono karininkas geodezijos inžinierius A. Krikščiūnas organizuoti topografijos darbus ir paskirtas topografu į ltn. Jono Tallat-Kelpšos vietą, o ltn. J.Tallat-Kelpša, kaip agronomas, paleistas iš kariuomenės. Darbams reikalingi etatai sudaryti 1924 m. sausio 1 d.. Nuo šio laiko jau prasideda istoriškas topografijos dalies gyvenimas ta prasme, kad pradedami vykdyti lauko topografijos ir trianguliacijos darbai - pradedamas gaminti savo krašto žemėlapis. Prieš nagrinėjant šio periodo darbus, tenka paliesti ir to „priešistoriškojo“ laiko, t. y. iki 1924 m. sausio 1 d. topografijos dalies pirmakūnų veiksmai. Jų veikimas ribojosi vien tik veikiančiųjų kariuomenės dalių aprūpinimu žemėlapiais ir tų žemėlapių tvarkymu pačiame centre - vyriausiajame štabe.
Pirmiausia kylą klausimas, iš kur ir kuriuo būdu kariuomenė gavo pirmuosius žemėlapius. Į šį klausimą visai tiksliai atsakyti kurią dieną, iš kur, ir kuriuo būdu žemėlapiai gauti, negalima, nes iš pradžių jie buvo gaunami iš įvairių ir nevisai aiškių šaltinių. Be abejo, kad pirmieji žemėlapiai, kaip ir daugelis karo medžiagos, buvo palikti besitraukiančios vokiečių, o vėliau bermontininkų kariuomenės. Pagal sustatytas štabo žinias 1919 m. 1:100000 masto buvo 7060 lapų, neskaitant kitų mastų, kurių taip pat šiek tiek buvo. Lapai buvo įvairių rajonų ir nevienodo skaičiaus: kai kurių rajonų buvo net per 200 lapų, o kai kurių kelios dešimtys, keletas, bet kai kurių rajonų net nė vieno lapo neturėta, šias žinias sustatant norėta žinoti, kiek ir kurių rajonų trūksta lapų iki 200, nes tiek tuo laiku stengtasi įsigyti visos Lietuvos teritorijos 1:100000 masto. Žinoma, į esamų apsaugos ministerijoje žemėlapių skaičių neįėjo buvusieji veikiančiose kariuomenės dalyse žemėlapiai, kurtę buvo gauti ar kaip karo grobis, ar iš privačių asmenų, ar pagaliau iš centro - iš apsaugos ministerijos. Kad tuo metu pas ramius gyventojus būta žemėlapių rodo 1919 m. tuo reikalu vedami komendantų susirašinėjimai su operacijų skyrium. Esamieji komendantūrose žemėlapiai siunčiami operacijų skyriui ir kartais klausiama, kiek mokėti gyventojams už gaunamus iš jų žemėlapius. Ar iš tikrųjų gyventojams už tai buvo mokama ir kiek mokama - nežinia, tačiau aišku, kad gyventojai pristatydavo vietinėms komendantūroms likusius po karo žemėlapius tiek pilietinės pareigos verčiami, tiek administracijos raginami. Pagaliau iš gyventojų atsirado net tarpininkų žemėlapiams pirkti iš vokiečių. Vienas toksai tarpininkas, Kasparas iš Marijampolės 1919 m, rugsėjo 11d. siunčia apsaugos, ministerijai laišką, kad neva jis besiteiraudamas pas vokiečius gavęs pasiūlymą pirkti „generalštabiškų kariškų žemėlapių“, kurie apima visą Lietuvą, Lenkiją ir t, t. Jis prašo apsaugos ministerijos leidimo, kad tuos žemėlapius galėtų atgabenti į Lietuvą, bet su sąlyga, kad žyminis mokestis nebūtų didesnis kaip 10 rublių, nes kitaip jis nuo visko atsisakysiąs. Žemėlapiai esą 1:100000 masto, ir vieną egzempliorių, kaip pavyzdį, jis pridedąs, bet dėl to, kad jis yra suplyšęs, tai prašo jį grąžinti. Matyti, kad tasai pavyzdys jam ir buvo grąžintas, nes byloje jo nėra.
Nors ir nevisai aiški pirmųjų žemėlapių kilmė, tačiau jau 1919 m. apsaugos ministerijoje jų yra nemažai. Mjr.Kazys Sabalys savo atsiminimuose rašo, kad prie operacijų skyriaus buvo įsteigtas žemėlapių sandėlis, kuriame iš pradžių žemėlapiai buvę išmėtyti ant grindų be jokios tvarkos ir reikalingiems lapams surasti reikėdavę daug laiko. Tik paskiau sandėlis buvęs sutvarkytas: padarytos lentynos ir žemėlapiai sudėstyti pagal suskaldymo lapus.
1920 m. rugsėjo 16 d. generalinio Štabo įstaigos, o drauge ir žemėlapių sandėlis, buvo gabenamas iš Kauno į Vilnių. Tos dienos vakare generalinis štabas jau buvo persikėlęs į Vilnių ir pasitalpinęs Didžiosios gatvės ir Katedros aikštės kampo rūmuose. Generalinio štabo tarnautojai iš anksto nebuvo susiieškoję butų, tai kai kurie jų laikinai turėjo apsigyventi irgi tuose pačiuose rūmuose. Tačiau neilgai ten Generaliniam štabui teko būti, nes jau spalio 8 d. 12 val. buvo gautas įsakymas evakuoti visą turtą į Kauną, Apie tai adm.mjr. K.Sabalys taip rašo: „Pirmiausia susikroviau visas dalies bylas, paskui pradėjau rišti į pundus žemėlapius, kurių buvo kelios dešimtys centnerių. Šiam darbui padėjėjų neturėjau, o vienam buvo neįmanoma tas darbas atlikti, tai pagalbon pasikviečiau savo žmoną. Dirbome iki vakaro ir tai nė ketvirtos dalies žemėlapių surišti nesuspėjome. Kiti skyriai gavo iš komendantūros kareivių, aš gi negavau, todėl bylas iš rūmų nešiojau su žmona ir broliu. Palikęs žmoną gatvėje prie bylų, pradėjau nešioti žemėlapius. Tuo tarpu užėjo vakaras, ir matydamas, kad vienas nieku būdu nesuspėsiu visų žemėlapių išnešti, gavau kareivių, kurie jau buvo kitus skyrius išgabenę, ir nakčia iš rūmų išgabenau į gatvę visus žemėlapius. Buvo jau 24 val. Tik po didelio vargo ir tik plk. Birontui tarpininkaujant, gavęs automobilį apie 4 val. ryto (X. 9) nugabenau turtą į stotį. Spalio 9 d. 8 val. traukinys išėjo iš Vilniaus veždamas generalinio štabo turtą. Tai bene paskutinis traukinys išėjęs iš Vilniaus į Kauną, nes 11val. į Vilnių jau įėjo lenkai. Operacijų skyriaus turtas vėl buvo atvežtas į Kauną, į tuos pačius rūmus, kurie prieš 25 dienas buvo apleisti“.
1920 m. liepos mėnesį, kai mūsų kariuomenė užiminėjo Lietuvos teritoriją, pripažintą Lietuvai pagal tų pat metų liepos 12 d. sutartį su rusais, mūsų dalims buvo ypatingai reikalingi žemėlapiai. Nors jau tuo metu žemėlapių buvo nemažai, o kai kurių rajonų net ir žymi atsarga turėta, bet kitų rajonų vos keletas lapų tebuvo arba ir visai nieko. Tų laikų kiekvienas karo dalyvis patvirtins, kad kuopų ir net batalionų vadai ne visi turėjo reikalingus žemėlapius, nekalbant jau apie žemesniuosius vadus. Tuo tarpu pirkti žemėlapių iš užsienio nebuvo reikalingų lėšų, o reikalavimai iš dalių nuolat augo. Todėl greitomis buvo įrengta savo „litografija“ naujoms žemėlapių laidoms spausdinti. Šio darbo sumanytojas, o kartu ir vykdytojas buvo karo vald. Kazys Sabalys, kuris apie tai štai ką rašo: „Mano viršininkui mjr. Šumskiui pritariant, sumaniau trūkstančius lapus kopijuoti ir šapirografu spausdinti. Nebodamas šios srities specialistas, vis dėlto tą darbą pradėjau. Neturėdamas braižymo įrankių, paėmiau paprastą rašomąją plunksną, chemišku rašalu žemėlapio lapą išbraižiau ir paskui ant šapirografo kelias dešimtis žemėlapių išspausdinau. Žemėlapiai buvo labai reikalingi, tai reikėjo skubiai juos gaminti. Kad greičiau tai galima būtų atlikti, mažesni keliai, miškeliai ir vienkiemiai tekdavo praleisti, o kopijuoti tik stambesnieji dalykai. Per 5-6 valandas vieną lapą nukopijuodavau ir per pusę valandos kelias dešimtis egzempliorių išspausdindavau. Aišku, tokie žemėlapiai kautynėse karininko nepatenkindavo, bet vis dėlto geriau buvo turėti ir toks netobulas žemėlapis, negu jokio“. Tai taip atrodo pirmasis bandymas spausdinti žemėlapius. 1:100000 mastelio žemėlapiai buvo atspausdinti lapai N18, N19, N25, O22, P21, P22, P23, R18, R19, Q23, S18, S19, T17, T18, T19. Plačiau – Karo topografijos 1:100000 mastelio žemėlapių skyriuje. Masto 1:50000 buvo išspausdinta Vilniaus miestas su apylinkėmis, Gardino miestas su apylinkėmis; masto 1:20000 - Vilniaus miesto planas ir masto 1:800000 - visos Lietuvos žemėlapis. Kai kurie lapai buvo spausdinami po du kartu, o Kauno lapas buvo kopijuojamas ir spausdinamas net tris kartus.
Tačiau žemėlapių vis dėlto nepakakdavo, nes jų daug būdavo reikalaujama. Todėl noroms nenoroms teko ieškoti lėšų žemėlapiams pirkti iš užsienio. 1920 m. rugpjūčio 27 d. finansų, prekybos ir pramonės ministerijai pirmą kartą siunčiamas sąrašas reikalingų nupirkti užsienyje žemėlapių. 1920 m. spalio 21 d. per tiekimų valdybą mėginama užsakyti didelė partija žemėlapių: 1:100.000 masto - po 5000 egz. kiekvieno lapo; 1:200000 po 1500 egz. ir 1:300000 po 500 egz. visos Lietuvos. „Dietrich Reimer“ firma viso užsakymo iš karto išpildyti negalėjo, nes daugumos Lietuvos teritorijos lapų nebuvo, todėl teko juos naujai spausdinti. Iš „Dietrich Reimer" firmos gauta 211310 lapų įvairių žemėlapių, už kuriuos su atsiuntimu reikalauta 379352 auks. 20 sk. 1921 metais sąmatoje jau buvo asignuota 500000 auksinų žemėlapiams pirkti ir todėl buvo mėginta užsakymas padidinti, bet firma atsisakė išpildyti, todėl likusieji pinigai — 120637 auks. 80 sk. buvo nukelti į 1922 metų sąmatą tam pačiam reikalui. Be šių likučių, 1922 metų sąmatoje asignuojama dar 278000 auksinų. Tuo būdu 1922 m. žemėlapiams pirkti buvo 398637 auks. 80 sk. Šių metų pradžioje per užsienių reikalų ministeriją buvo mėginta daryti žygiai žemėlapių pirkti Karaliaučiuje. 1922 m. rugpjūčio 7 d. vėl pradedamos derybos su Berlyno firmomis dėl žemėlapių užsakymo. Tam tikslui tarnaujančiam Berlyno atstovybėje ats. kpt. Urbšio prašoma padėti nupirkti prekybos skyriaus atstovui Berlyne karo vald. Peteriui, kuriam oficialiai buvo pavesta pirkti „Eisenschmidt'o“ firmoje. Tam tikslui buvo perkelti karo vald. Peterio vardu ir visi tam reikalui asignuoti pinigai, ir rugpjūčio 26 d. buvo užsakyta 46 225 lapai 1:100000 masto, 140 lapų 1:300000 masto, 200 lapų 1:200000 masto, 800 lapų 1:800000 masto, 222 lapai 1:42000 masto ir 2500 lapų 1:25000 masto. Tačiau 1922 m. rudenį pradėjo kristi markės kursas, todėl žemėlapiai žymiai pabrango, taigi užsakymui asignuotų pinigų nebepakako, ir spalio 2 d. operacijų skyrius prašo, kad būtų papildytas asignavimas 383790 auksinų arba 2558,6 litų. Pirmųjų kreditų pakako tik pusei užsakytų žemėlapių, tuo tarpu likusieji žemėlapiai kaip tik buvo reikalingiausi. Šis ir paskutinis žemėlapių partijos pirkimas iš „Eisenschmidt'o" firmos truko gana ilgai, žemėlapiai buvo gaunami dalimis, ir paskutinė jų partija buvo gauta 1923 m. pabaigoje. Taigi tuo Ir baigiasi pirmieji topografijos darbai, apsiriboję vien tik esamų žemėlapių tvarkymu ir jų pirkimu iš užsienio. Tenka pridurti, kad dažniausiai žemėlapių pirkimo reikalą iškeldavo kariuomenės vadovybė, o topografijos dalis atlikdavo tik reikalingą techniškąjį darbą.
1924 metais karo topografijos skyrius (tuo metų dar dalis), kaip jau minėta, ryžtasi pradėti gaminti savo krašto žemėlapį. Kadangi šis darbas yra gana sudėtingas, turįs atskirų savo specifinių sričių, todėl kiekviena to darbo sritis teks nagrinėti atskirai. Be pačios karo topografijos skyriaus organizacijos, čia teks atskirai paliesti:
1. trianguliacijos darbai ir susiję su ja precizinės niveliacijos, astronomijos ir gravitacijos darbai; 2. instrumentinės nuotraukos darbai; 3. instrumentinio rekognoskavimo darbai.
Karo topografijos skyriaus organizacija
Jau 1923 metais operacijų skyrius rūpinasi įsteigti topografijos skyrių ar bent praplėsti prie operacijų skyriaus topografijos dalį. Tą savo sumanymą operacijų skyrius motyvuoja tuo, kad pirkti iš Vokietijos žemėlapius ne tik ką brangiai kainuoja, bet ir nepatikima, nes kiekvieną dieną galį įvykti politiniai nesusipratimai, labai greitai atsiliepią ir prekyboje, o ypač žemėlapių, kaip karo medžiagos, prekyboje. Be to, ir esamieji žemėlapiai yra pasenę, o stambaus masto visai nutolę nuo dabartinės žemės paviršiaus pavidalo. Buvo siūloma kuo skubiausiai įsteigti nuotraukų ir kartografijos dalis. 1924 metų pradžioje daromi pirmieji žingsniai: 1924 m. sausio 1 d. įsteigiama generalinio štabo valdyba, į kurios sudėtį įeina ir performuotas operacijų skyrius, jis jau turi žymiai praplėstą topografijos dalį, kurią sudaro viršininkas (atskiro bataliono vado teisėmis), geodezistas (bataliono vado teisėmis), nuotraukų partija, kurią sudaro partijos viršininkas (bataliono vado teisėmis) ir penki lauko topografijos darbų vykdytojai (kuopų vadų teisėmis). Topografijos dalies viršininku paskirtas kpt. geodezijos inžinierius A.Krikščiūnas. Taigi topografijos dalis, pradėdama pirmą 1924 metų lauko topografijos darbų sezoną, turėjo, be dalies viršininko, 5 lauko darbų vykdytojus ir partijos viršininką.
1926 m. sausio 1 d. įvedami nauji etatai. Tais etatais operacijų skyriaus topografijos dalis tik tiek praplečiama, kad įvedamas kartografas (kapitonas, kuopos vadas) ir raštininkas (vyresniojo puskarininkio teisėmis).
1929 m. vasario 1 d. karo topografijos skyriui yra labai reikšminga data. Tą dieną naujais ir žymiai praplėstais etatais topografijos dalis išskiriama iš operacijų skyriaus ir pavadinama Generalinio štabo valdybos Karo topografijos skyrium. Nuo šio laiko topografijos skyrius, turėdamas didesnį savarankiškumą ir platesnę organizaciją, jau gali rimčiau imtis pavesto jam darbo. Naujai įsteigtą skyrių 1929 metų kovo 1 d. priima iš operacijų skyriaus viršininko gen. št. plk. Jakučio paskirtas karo topografijos skyriaus viršininku plk. ltn. A.Krikščiūnas. Tais naujais etatais topografijos skyrių sudaro skyriaus viršininkas ir 4 dalys: trianguliacijos, nuotraukų, kartografijos ir bendroji.
Nors iš kariuomenės dalių daugiausia buvo renkami karininkai, baigę ar tai technikos kursus, ar tai specialiai pagilinę savo topografijos žinias bendrai su karo mokslu, tačiau buvo jaučiamas didelis trūkumas topografų specialistų, baigusių specialius topografijos kursus. Ypatingai iškilo rimtas reikalas parengti topografų specialistų tam tikruose kursuose, kada paskutiniaisiais etatais įsteigtas žymiai praplėstas karo topografijos skyrius. Tačiau reikia pažymėti, kad mintis steigti topografijos kursus yra gimusi daug anksčiau. Pavyzdžiui, 1923 m. birželio mėn. operacijų skyrius siūlo - įsteigti 1924 metais topografijos kursus, ir tam tikslui buvo numatyti net kreditai. Į kursus buvo numatoma pritraukti asmenys, baigę matininkų kursus ir kiti kariuomenės specialistai. Tačiau šiam sumanymui tuomet nebuvo atitinkamai pritarta ir jis įvykdytas nebuvo. Panašus sumanymas iškeliamas 1924 m. sausio mėn.. Tuomet Lietuvoje buvo 7 asmenys, baigę topografijos mokslus Rusijoje, o iš jų kariuomenėje pasiliko tik vienas. Į kursus manyta pritraukti iš kariuomenės dalių jaunus karininkus, norinčius tą darbą dirbti. Kursai truktų 1,5-2 metus, klausytojų numatyta 15-20 žmonių. Nors visą laiką topografijos kursų klausimas buvo aktualus, tačiau jie dar ilgą laiką nebuvo įsteigti. 1929 m. balandžio 11 d. karo topografijos skyriaus viršininkas siūlo steigti topografijos kursus motyvuodamas tuo, kad daugumas skyriaus karininkų yra be specialaus mokslo ir tik praktiškai išmokyti lauko darbus vykdyti. Į kursus tektų pašaukti norinčius lavintis topografijos srityje žmones, kad tuo būdu galima batų sudaryti ir topografų rezervas. Kursų tikslas - duoti teorijos žinių dirbantiems karo topografijos skyriuje, lauko darbų vykdytojams, sudaryti topografų kadrą ir kelti topografijos mokslą kariuomenėje. Kursai siūlomi steigti prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų. Mokslas numatomas nuo 1929 m. spalio 1 d. iki 1930 m. balandžio 17 d. Tuo sumanymu buvo paskirstytas ir kiekvienam dėstytinam dalykui laikas. Tačiau šis kursų steigimo planas buvo realizuotas su mažais pakeitimais tik po metų. Tik 1930 metais spalio 15 d. karo topografijos skyriaus karininkai komandiruojami į kursus. Tą pat dieną atvyksta ir pėstininkų pulkų karininkai, pareiškę norą stoti į topografijos kursus. Artilerijos pulkai, norėdami parengti tinkamus sekimo karininkus, taip pat atsiunčia karininkus išeiti topografijos kursą, kuris artilerijos sekimo karininkams yra būtinas. Kursuose buvo dėstomi šie dalykai:
1. geodezija, 2. geodezijos pritaikymas artilerijai, 3. aukštoji matematika, 4. astronomiją ir sferinė trigonometrija, 5. braižymas, 6. optiniai įrankiai, 7. topologija, 8. karo geografija, 9. lauko pratimai.
Visi klausytojai, išklausę teorijos kursą ir atlikę kabinetinius darbus, priskiriami iš kursų į karo topografijos skyrių ir komandiruojami iš čia darbams. Visi baigusieji kursus karo topografijos skyriaus karininkai grįžo į savo senąsias vietas, o 1931 m. rugpjūčio 1 d. trūkstamiems etatams užpildyti buvo perkelti į topografijos skyrių ir kiti kursus baigę karininkai. Šių topografijos kursų pirmoji laida karo topografijos skyriui davė specialistus tik mažesnio tikslumo darbams vykdyti. Tuo tarpu taip pat buvo didelis reikalas parengti aukštos kvalifikacijos specialistų - geodezistų atlikti aukšto tikslumo darbams ar vadovauti kitų darbams. Šį reikalą karo topografijos skyrius iškėlė 1930 m. sausio mėn. ir pasiūlė keletą karininkų pasiųsti i užsienį studijuoti aukštąjį geodezijos mokslą. Jie buvo pasiųsti 1931 metų rudenį. Tai taip atrodo pirmojo dešimtmečio karo topografijos skyriaus asmenų sudėtis ir jos rengimas. Paskutiniu laiku yra kilęs sumanymas netrukus vėl steigti topografijos kursus topografų atsargai sudaryti ir papildyti karo topografijos skyriaus etatus. Pereinant prie karo topografijos skyriaus darbų nagrinėjimo, tenka priminti generalinio štabo valdybos statuto (konstitucijos) ištrauką, kuri teisiškai skyrių įpareigoja organizuoti pavedamus ta konstitucija darbus. Ta ištrauką skamba taip. Karo topografijos skyrius yra vienintelis krašto apsaugos ministerijos žemėlapių gaminimo ir tiekimo įstaiga. Tam tikslui skyrius:
1. vykdo trianguliacijos ir surištus su ja precizinės niveliacijos, gravitacijos ir magnetinius darbus, 2. atlieka visus topografijos ir kartografijos darbus, išskyrus turinčius juridinės reikšmės. 3. perka reikalingus kariuomenei žemėlapius viduje ir užsienyje, 4. leidžia žemėlapius, trianguliacijos medžiagą, išskaičiavimus ir savo srities vadovėlius ir mokslo darbus, 5. ruošia taisykles, instrukcijas ir statutus, susijusius su skyriaus uždaviniais, 6. nustato kariuomenei žemėlapių vartojimo normas taikos metui, tiekia juos dalims ir prižiūri vartojimą, 7. sudaro ir suskirsto žemėlapių mobilizacinę atsargą, prižiūri jos saugojimą taikos metu ir tiekia karui kilus.
Trianguliacija (plačiau atskirame skyriuje, nuoroda)Gravimetriniai darbai (plačiau atskirame skyriuje, nuoroda) Astronomijos darbai (plačiau atskirame skyriuje, nuoroda)
1923 m. sumanytų topografijos kursų įsteigti nepavyko, todėl 1924 m. vasarą pirmą kartą komandiruojami perkelti į topografijos dalį karininkai (ltn.A.Kučinskas, ltn. P.Asminaitis, ltn. S.Puodžius, ltn. S.Krūvelis, kpt.J.Vėgėlis, kpt. A.Rantenas) lauko topografijos darbų praktikai, kuriai vadovavo ltn. Zigmas Puzinauskas. Vėliau visiems lauko topografijos darbams vadovavo mjr. Rantenas.
Pirmiausia buvo pradėti ir atlikti ir keletą metų vykdomi vien tik instrumentinės nuotraukos darbai. Tai buvo daroma dėl to, kad instrumentinio rekognoskavimo darbus gali vykdyti topografai, tik gerai tuose darbuose įgudę. Todėl visą laiką į instrumentinę nuotrauką buvo žiūrima, kaip į pereinamąjį etapą prie rekognoskavimo darbų ir todėl naujai perkelti į skyrių karininkai topografai pirmiausia ir buvo siunčiami praktikai instrumentinės nuotraukos darbams. Visos Lietuvos naujų nuotraukų sudarymas tuo tarpu sunkiai būtų pakeliamas dėl nedidelių topografų etatų ir dėl lėšų stokos, o be to, pirmiausia reikia turėti tankią savo krašto trianguliaciją. Dabar, naudojantis mūsų trianguliacija, tegalima instrumentinei nuotraukai imti tik tokie rajonai, kuriuose yra užsilikę tos trianguliacijos centrai. Dėl šių priežasčių karo topografijos skyrius ėmėsi rekognoskuoti senus rusų žemėlapius 1:25.000 masto. Tokie rekognoskuoti žemėlapiai pakankamai patenkina kariuomenės reikalavimus, nors kai kuriems technikos darbams gal jie ir ne visada tinka. Be savo pagrindinio darbo kiekvienas topografas turi duoti dar pilną vietos aprašymą. Vietos pilno aprašymo sąvoka yra labai plati, ir mūsų vietos aprašymas turi duoti visa tai, ko negali pilnai atvaizduoti vienas brėžinys. Į jį įeina visos papildomosios ir paaiškinamosios stambiųjų vietos daiktų žinios, kurios tiems daiktams suteikia individualumo. Taip pat turi būti ir žinių, charakterizuojančių kai kuriuos vietos daiktų pakitimus įvairiais metų laikais, turi būti nemaža ir statistinių duomenų.
Lauko darbų vykdytojai kiekvienais metais rudenį, grįžę iš lauko darbų, iki pavasario dirba braižykloje kartografinius darbus, kuriuos taip pat nuolatos atlikinėja ir karo topografijos skyriaus kartografijos dalis. Kartografiniai darbai apima žemėlapių braižymą ir jų spausdinimą. Pirmasis skyriaus kartografinis leidinys buvo išleistas 1924 metais, braižytas kpt. Vėgėlio ir kpt. Kučinsko. Tai buvo Veiverių lapas, perbraižytas iš rusų 1:25000 masto (žemėlapio), padėti lietuviški parašai ir išspausdintas viena juoda spalva. Tuo pat būdu buvo perbraižyti ir išspausdinti Kauno Š. ir Kauno P. lapai (laikinieji leidiniai). 1925 metais buvo išleistas Varėnos poligonas. Toliau kartografiniai darbai buvo metodiškai dirbami. Iki 1929 m. visų kartografinių leidinių technišką spaudos dalį prižiūrėjo ir vykdė kpt.Kučinskas, nuo 1929 m. ir iki šiol (1934) - kartografas Lazauskas.
Vienas stambesnių karo topografijos skyriaus kartografinių darbų yra Lietuvos žemėlapio 1:400000 masto išleidimas.
1932 m. Latvijos geodezijos topografijos skyriaus viršininkas gen. Auzanas siūlė prisidėti prie 1:200000 žemėlapio leidimo, kurį latviai su estais susitarę leidžia bendra programa. Nuo šio pasiūlymo atsisakyta, nes tokio masto žemėlapis mums mažai reikalingas, neduotų kariuomenės vienetams reikiamų smulkmenų, o esamomis smulkmenomis labiau tiktų administracijos reikalams.
Valstybės siena
1929 m. gruodžio 30 d. ministerių kabineto nutarimu karo topografijos skyriui pavesta:
1. saugoti sienos dokumentus, 2. daryti nuotraukas, brėžinius, planus ir atlikinėti kitus sienų dokumentų reikalingus darbus, 3. vadovauti techniškiems sienos priežiūros darbams.
Šiuos darbus karo topografijos Skyrius atlieka kontakte su atitinkamomis vidaus reikalų ir žemės ūkio ministerijų įstaigomis. Klausimais, liečiančiais sienos pakeitimą, pertvarkymą ar nustatymą, o taip pat tais, kurie bet kuriuo būdu liestų valstybės politiką ar didintų jos išlaidas, kiek tai nebūtų numatyta valstybės biudžete, karo topografijos skyrius susižino su užsienių reikalų ministerija. Tuo būdu karo topografijos skyriui yra pavesta vykdyti techniškus su Vokietija ir Latvija sienos darbus. Su Vokietija sienos tvarkymas buvo pradėtas po 1928 m. sausio 29 d. sutarties. Ta sutartimi Lietuvos ir Vokietijos siena nustatoma teisiškai, o techniškai ją pažymi 1929 m. pasirašyti Berlyne plk. ltn. Krikščiūno, kaip Lietuvos valstybės atstovo, šie dokumentai:
1. atskiras sienos išėjimas į marias, 2. sienos planas kopomis, 3. sienos tiltų planas, 4. sienos baro žemėlapis Nemunu 1:100.000 masto su įrašytais lietuviškais vietų pavadinimais, 5. „Plan gosudarstvėnnoj granicy“.
Paskutiniuoju dokumentu paliekama senoji rusų siena, pradedant nuo Smalininkų (Klaipėdos krašto kampas) iki demarkacinės linijos. Jis buvo sudarytas, kaip priedas prie 1914 metų sausio 14-18 d. sutarties tarp Rusijos ir Vokietijos ir pavadintas „Pląn Gosudarstvennoj granicy meždu Rossijskoj Imperijej ir Korolevstvom Prussii or rieki Nieman do rieki Pissy po sjemkam 1908-1912 g. maštab 1:2500“. Sudarant sutartį, tie planai su mažais pakeitimais ir buvo paimti pagrindan. Pirmas pasitarimas dėl tų planų pertvarkymo įvyko 1928 m. ir tuo reikalu su Lietuvos delegacija į Berlyną kaip ekspertas buvo komandiruotas karo topografijos skyriaus mjr. Rantenas. Tačiau iš to pasitarimo nieko konkretaus neišėjo. Visų minėtų sienų dokumentų braižymo darbus vokiečiai siūlė atlikti mums, bet dėl nedidelių etatų karo topografijos skyrius negalėjo jų pasiimti. Vėliau sutarta, kad viską atliks vokiečiai, o iš mūsų bus duodama tik medžiaga. 1929 m. vasario 12 d. mjr. Puodžius komandiruotas į Berlyną, kur per porą mėnesių išbraižė sienos juodraštį 1:100000 masto žemėlapyje ir greta vokiškų vietų pavadinimų įrašė lietuviškus. Vokiečiai, sutikę atlikti galutinius sienos dokumentų braižymo darbus, pasižadėjo juos užbaigti po poros mėnesių, tačiau ir iki šiai dienai (1934) dar nėra atlikę.
Su latviais sienos darbai buvo pradėti 1921 m. gegužės pabaigoje, t. y. dar tuo metu, kai šiuos darbus vykdė pati užsienių reikalų ministerija. Su latviais siena buvo nustatyta pagal vadinamąją „Simpson'o liniją“. Šiai linijai pravesti vietoje, iš abiejų valstybių sudaryta komisija, kurioje dalyvavo inž. Vizbaras (pirmininkas), plk. ltn. Krikščiūnas, mjr. Rantenas ir Puzinauskas. 1927 m. spalio 17 d., baigus sienos darbus, buvo pasirašyti smulkus sienos aprašymas ir sienos žemėlapis. Taigi, Katro topografijos skyriui perėmus Lietuvos-Latvijos sieną, ji jau buvo pravesta vietoje, pastatyti ženklai ir beliko tik jos priežiūra bei remonto darbai...
Komisija sienai su Latvija nustatyti. Iš kairės Z.Puziniauskas (Z.Pazinauskas), A.Rantenas, inž. Vizbaras, inž.A.Krikščiūnas.
|
|
Karo topografijos skyriaus veikla (iki 1939-ųjų, pradžia)
Pagal Mjr. inž. Šiurnos straipsnį Dėl Karo Topogr. Skyr. vykdomų darbų (1939)
... Karo Topografijos Skyrius turi savo darbų kryptį ir sistemiškai, pagal jam skiriamas lėšas, dirba pagrindinius matavimus ir topografines nuotraukas. O kad jis neduodąs galimumo kitoms įstaigoms pasidaryti ateičiai darbo planų, tai, man rodos, jeigu kitos įstaigos, kurioms tenka administruoti geodezinius darbus, būtų jau seniai dirbusios pagal planą ir numačiusios, kad vieną kartą reikės bazuoti savo darbus ant pagrindinių matavimų, tai Žemės Ref. V-bos dar 1927 m. iškeltas sumanymas dėl geodezinių darbų koordinavimo reikalingumo gal jau seniai būtų įvykdytas! Taip pat kitos matavimo įstaigos, skirdamos stambokas sumas kitoms kultūrinėms sritims, gal būtų prisidėjusios nors kukliomis lėšomis bei darbu prie tų pagrindinių matavimų. Kas gi trukdė kitoms įstaigoms jau seniai išdirbti planą ir paruošti kadrus miestų ir miestelių matavimams bei planavimams ir pritaikyti šiam reikalui fotogrametriją? Kokie stabdžiai laikė kitas įstaigas imtis precizinės niveliacijos; juk Karo Topogr. Skyrius jos ėmėsi tik reikalo verčiamas.
Kad Latvija, kaip minėtame aprašyme pastebėta, kai kuriuose matavimo darbuose mus aplenkė, mūsų, man rodos, neturi stebinti. Mat, Latvija šiuo atveju yra kiek laimingesnė už mus todėl, kad gavo turtingesnį palikimą iš rusų, todėl matavimo darbams galėjo daugiau lėšų skirti ir anksčiau juos pradėti. Taip pat jie gavo daugiau geodezinių darbų, atliktų rusų, kuriuos galėjo pritaikyti ir savo reikalams. Kai kuriuos darbus atliko suprastindami, pvz., trianguliacija skaičiuota ant Bessel'io elipsoido, taip, kad ateityje gal teks ir perskaičiuoti. Dėl didesnio pritarimo fotogrametrijai, latviai yra laimingesni už mus, nes turi geodezijos skyrių (prie universiteto), kuris išbando fotogrametrijos pritaikymą Latvijos sąlygose. Gerus tarptautinės geodezininkų ir fotogrametrų konferencijos Rygoje ir jos parodos Įspūdžius galiu tik patvirtinti, bet ir dėl mūsų atliktų geodezinių darbų galime būti optimistiškesni, negu kai kas apie juos vaizduojasi. Štai neseniai minėjo savo 20 metų sukaktį Lietuvos Matininkų ir Kultūrtechnikų Sąjunga. Kiek čia gražių kalbų buvo pasakyta, nušviečiant matininkų bei kultūrtechnikų atliktus didžiulius darbus! Visuotiniame Lietuvos Matin. ir Kultūrtechn. Sąjungos susirinkime priimtose rezoliucijose prieita gražių išvadų. Reikia tik palinkėti, kad tuos siekimus apvainikuotų realūs darbai.
Ir štai po tų gražių kalbų ir džiaugsmų, tame pačiame suvažiavime inž. Guogis skaito paskaitą: „Tarptautinė geodezininkų ir fotogrametrų konferencija Rygoje 1938 m. II. 16—19 d. d." (kuri aukščiau minėtame 2. ir M. Nr. 2 buvo atspausdinta), ir, palyginęs konferencijos įspūdžius ir mūsų darbus, sako: ,,Mes gyvename kritiškoje nežinioje". Todėl ir susidaro įspūdis, kaip jau aukščiau minėjau, tartum inž. Guogis visą kaltę nori primesti Karo Topogr. Skyriui.
Kad supažindinčiau su K. T. Sk. ir jo darbais, duosiu keletą ištraukų iš plk. inž. Krikščiūno pranešimo Baltijos Geodezinės Komisijos Konferencijoje, Kaune, 1938 m., ir iš jo referato „Iš geodezinių ir kartografinių darbų istorijos Lietuvoje", skaityto minėtoje konferencijoje. Pranešimas ir referatas yra atspausdinti Baltijos Geodezinės Komisijos leidinyje — „Verhandlungen der in Kaunas vom 14 bis 17 Juni 1938 abgehaltenen zehnten Tagung der Baltischen Geodatischen Kommission, Helsinki 1938".
Kaip žinome, gaminti žemėlapius kariuomenei reikalinga kartografinė įstaiga. Ši įstaiga buvo įsteigta 1924 m., kuri, perorganizuojant bei tobulinant ją, išaugo į šių dienų Kariuom. št. K. T. Skyrių, kuriam buvo pavesti šie darbai:
I ir II eil. trianguliacija.
Geodez. — Astronominiai ir gravimetriniai darbai, (šiuos darbus K. T. Sk. vykdo kartu su universitetu).
Precizinė niveliacija.
Magnetinių elementų įvairiose Lietuvos vietose nustatymas (taip pat kartu su universitetu).
Geodeziniai darbai, susiję su nustatymu valstybės sienų.
Topografiniai bei kartografiniai darbai.
1. I eilės trianguliacija buvo pradėta 1927 m., t. y. vėliau, negu kitose kaimyninėse valstybėse. Visi I eilės trianguliacijos darbai, kurie yra susiję su Baltijos trianguliacijos poligonu, yra baigti. Išlyginimas buvo pradėtas, kaip tik buvo gauti iš Latvijos reikalingi duomenys, nes pagal Baltijos Geodezinės. Komisijos nutarimą kiekviena valstybė daro savo dalies išlyginimą pagal eilę ir po išlyginimo perduoda reikalingus duomenis sekančiai iš eilės valstybei. Mūsų eilė seka po Latvijos. Iki 1938 metų buvo uždaryti 73 I eilės trianguliacijos trikampiai (be bazės tinklo).
Trikampių nesąryšiai taip pasiskirsto:
trikampių nesąryšiai |
trikampių skaičius |
0,"0 — 0,"5 |
33 |
0"5 — 1,"0 |
22 |
1"0 — 1,"5 |
15 |
1"5 — 2,"0 |
3 |
Paskutiniu laiku statomi aukštesni I eilės signalai, negu anksčiau kad buvo statoma (pakeliamas spindulys aukščiau vietinių daiktų, — sumažinama šoninė refrakcija), todėl gaunami ir geresni matavimo rezultatai, t. y. trikampių nesąryšiai neprašoka 0,"5. Toliau pažymėtina K. T. Sk. metraščio I tomo 2. dalis, kurioje yra įdėta matavimo medžiagos santrauka, bazių ilgiai, išlyginimas trijų bazių tinklų ir trikampių nesąryšiai Lietuvos dalies Baltijos poligono su smulkiu aprašymu darbo metodų. Be šių darbų dar yra padaryta keletas provizorinių kontrolinių skaičiavimų. I eilės trianguliacijos signalų statybą ir observacijas buvo numatyta baigti 1940 metais, bet ateityje yra numatyta išmatuoti dar dvi bazes, būtent, prie Šiaulių ir prie Lazdijų, taip pat visą I eilės trianguliacijos poligoną sujungti dar viena I eilės grandine — Šiauliai — Kaunas.
Visas Lietuvos I eilės trianguliacijos tinklas bazuosis penkiomis bazėmis, iš kurių trys yra išmatuotos ir turės 100 signalų, iš kurių šiuo metu tik septyni nepastatyti. Ant pastatytų signalų observacijos jau atliktos. Šiuo metu K. T. Sk. vykdo skaičiavimus. Visą I eilės trianguliaciją numatoma baigti iki 1943 m. 1939 metais buvo pradėta II eilės trianguliacija.
Gravimetriniai darbai jau baigti. Jų galutini rezultatai atspausdinti išleistame K. T. Sk. metraštyje, I tomo 1. dalyje. Kiek atsilikę yra astronominiai darbai, bet po ilgesnės pertraukos jie vėl kasmet toliau tęsiami. Baltijos grandinėje astronominiai darbai baigti.
Precizinė I eilės niveliacija jau baigiama. Iki šiol padaryta apie 2000 km. Lieka dar apie 100 km. Trijose vietose yra surišta su Latvijos niveliacijos tinklu: Laižuva — Rengė, Joniškis — Meitinė ir Smėlynė — Griva. Su vokiečių niveliacijos tinklu surišta dviejose vietose, būtent: Virbalis — Eydtkau ir Panemunė —quot;;font-size: small; Tilsit. Šiuo metu yra uždaryti penki poligonai. Į uždarymą vieno iš šių poligonų įeina dalis Latvijos niveliacijos, t. y. Priekulės rajone.
Šių poligonų nesąryšiai yra šie:
Perimetras, km |
nesąryšis |
335 |
6,53 |
525 |
8,23 |
310 |
12,91 |
245 |
2,30 |
300 |
4,94 |
Iš nesąryšių gaunama kilometrinė klaida yra mažesnė negu 0,5 mm. Altitudes ir poligonų schemas galima rasti išleistame K. T. Sk. „Altitudžių kataloge".
1936 ir 37 metais įvairiose Lietuvos vietose buvo atliktas magnetinių elementų nustatymas ir šiuo metu yra išleistas jų žemėlapis.
Topografinės nuotraukos daromos mastelyje 1:25000 visai naujai arba rekognoskuojant senas nuotraukas. Taip pat daromi žemėlapiai 1:100000, kurių šiuo metu yra padaryta visai buvusiai Lietuvos teritorijai. Šiems žemėlapiams gaminti K. T. Sk. naudoja aeronuotraukų pantografavimą.
|
|
Karo topografijos skyriaus veikla (iki 1939-ųjų, tęsinys) Fotogrametrijos pritaikinimui skyriaus vadovybė pritaria ir kai kurie bandymai aeronuotraukas transformuojant jau buvo padaryti. Nuo 1941 metų yra numatyta plačiau ir tobulesniais būdais pradėti fotogrametrijos pritaikymą. Šiuo metu K.T. Sk. veikimas nukreiptas į Lietuvos — SSSR sienos nustatymą. Š. m. sausio mėn. 11 dieną atsilankę į K. T. Sk. Lietuvos Inž. ir Archit. D-jos geodezininkų sekcijos nariai turėjo progą arčiau susipažinti su K. T. Sk. atliktaisiais darbais.
Dabar gal bus įdomu išgirsti užsienio specialisto atsiliepimą apie K. T. Sk. atliktus darbus.
1938 metais K. T. Sk. išleistame metraštyje (I tomo 1 ir 2 dal.) aprašyti iki to laiko atlikti astronominiai, gravimetriniai (I tomo 1 dalis) ir geodeziniai darbai (I t. 2 d.). Ši K. T. Sk. publikacija įvertinta ir užsienio specialioje spaudoje. Tarptautinės geodezijos ir geofizikos sąjungos žurnale „Bulletin Geodesique" (Nr. 59 1938 m.), leidžiamame Paryžiuje, įdėtas prancūzų tautinio geodezinio komiteto nario pulkininko Edouard de Martonne straipsnis „Astronominiai ir geodeziniai darbai Lietuvoje". Iš straipsnio turinio matyti, kad gerb. recenzentas nepasitenkino trumpomis „rezume" kiekvieno skyriaus gale, bet įsigilino net į skaičiavimų smulkmenas, norėdamas nuodugniai susipažinti su publikacijos turiniu. Čia duosiu tos recenzijos ištraukų vertimą).
„Gauta Lietuvos Kariuom. Št. Karo Topogr. Skyriaus publikacija suteikia labai pilnus duomenis apie astronominių ir geodezinių darbų išvystymą šioje šalyje. Ši publikacija išleista Kariuom. št. K. T. Sk. V-kui A. Krikščiūnui vadovaujant". Kiek trumpiau pažymėjęs apie astronominius bei gravimetrinius darbus, autorius smulkiau nagrinėja geodezinius darbus.
„Geodezija. I tomo 2 dalies turinį sudaro geodeziniai darbai, įvykdyti nuo 1930 m. iki 1934 m. K. T. Sk. trianguliacijos dalies, vadovaujant tos dalies vedėjui inž. M. Ratautui. (I t. 2 d. sudaro 352 psl. su 25 paveikslais, su brėžiniais tekste ir trianguliacijos žemėlapiu mastelyje 1:1250000). Čia aprašytas I eilės valstybinės trianguliacijos įvykdymas; trianguliacijos tinklas remiasi tam tikru bazių skaičiumi ir sudarytas tikslu bazuoti krašto topografinio žemėlapio nuotrauką.
Lietuvos teritorijoje yra išmatuotos trys bazės: Švėkšnos, Kauno ir Skapiškio. Švėkšnos bazė yra krašto vakaruose, apie 40 km į pietų — rytus nuo Klaipėdos (buv. Me- mel) ir apie 50 km šiauriau Tilžės, ji sudaro vieną iš kelių bazių, kurios buvo išmatuotos 1929 metais Baltijos Geodezinės Komisijos. Matavimo rezultatai publikuoti kitur (žiūr. Measuring of seven base lines of the baltic polygon, executed in the year 1929 by Ilmari Bonsdorff, Helsinki 1930), čia jie paminėti sutrumpintai. Galutinis bazės ilgis 6466,30582 m ± 1,12 mm. Kauno ir Skapiškio bazės nustatytos ir išmatuotos Lietuvos K. T. Sk. 1931 metais.
Kauno bazė yra netoli sostinės į šiaurės—rytų pusę, plokštakalnyje, kuris telkiasi dešiniajame Nemuno krante; bazė turi P. V. — S. R. kryptį; ji eina lygiagrečiai plentui Kaunas — Daugavpils (buv. Dvinsk, Latvijoje). Bazės galai, vienas, p. vakarinis, prie Ąžuolyno kaimo (buv. Murava), ir kitas, š. rytinis, prie Davalgonių km.
Skapiškio bazė yra š. r. krašto kampe, lygiagrečiai geležinkeliui Panevėžys — Daugavpils, šiaurinėje jo pusėje. Ji pravesta iš dalies miškingoje, iš dalies krūmingoje vietoje. Jos vakarinis galas yra ant nedidelės aukštumos prie Mirabelio arba Atidarėnų dv., 1500 m atstumu nuo Kuosėnų km.; jos rytinis galas yra slėnyje prie Laukelio vnk.
Matavimai įvykdyti vadovaujant trianguliacijos dalies vedėjui inž. M. Ratautui. Observatoriais buvo maj. I. Andrius, maj. S. Chamanskis, inž. A. Kočegura ir inž. P. Butrimas. Buvo pavartotas Jederino aparatas keturių įvairių vielų, 24 m ilgio, Nr. 716, 171, 718 ir 719 ir viena viela, 8 m ilgio, Nr. 706. Vielos firmos Carpentier, Paryžiuje. Vielos buvo komparuotos standartinėje bazėje Helsinkyje (Suomija) prieš ir po matavimo. Tuo pat laiku buvo instaliuota ir išmatuota savo (nacionalinė) standartinė bazė Kauno aerodrome, 792 m ilgio, kad ateityje galima būtų komparuoti vielas nesikreipiant į užsienį. Matavimai buvo padaryti tris kart. Galutinis ilgis, įvedus visas pataisas, gautas 792,27397 m ± 0,78 mm. Po šių matavimų vielos vėl buvo komparuotos Breteuil'e. 1936 metais vielos buvo komparuotos standartinėje bazėje Nummeloje (Suomijoje) ir ketvirtą kartą buvo išmatuota standartinė bazė Kaune, jos pastovumai patikrinti. Šį kartą matavimo darbai buvo atlikti plk. inž. Krikščiūno ir inž. M. Ratauto. Standartinės bazės ilgis rastas be pasikeitimo.
Sulyginant komparavimus, padarytus Breteuil'e, su komparavimais, padarytais Suomijoje, pastebėta, kad visų vielų ilgiai, gauti Breteuil'e, yra kiek trumpesni. Skaičiuojant Lietuvos bazių ilgius, priimti suomiški komparavimo rezultatai.
Bazių ilgiai gauti:
Kauno bazė 6266, 99458 m ± 1,97 mm.
Skapiškio bazė 6504, 44420 m ± 1,68 mm.
B. Trianguliacija. Valstybinės I eilės trianguliacijos paskirtis yra galutinai pakeisti seną rusų trianguliaciją, kurios grandinė, vad. „Struvės meridianinė", eina per dabartinę Lietuvos teritoriją. Trianguliacijos darbai buvo pradėti 1930 m. Šių darbų, atliktų iki 1934 m., rezultatai (liečiantieji lauke atliktus veiksmus) sudaro publikacijos turinį. I eilės tinklą iki minėtos datos sudaro 24 taškai, jau galutinai observuoti, kurie sudaro 28 trikampius. Apie tiek pat taškų rekognoskuota ir yra paeiliui observacijų vykdymo stadijoje. Iš observuotų 24 stočių trys yra Latvijos teritorijoje (Paplaka, Arajs, Gailitis). I eilės valstybinio tinklo projektas, kuris yra sudarytas Kariuom. Št. K. T. Sk., padarius eilę rekognoskavimų vietoje, vaizduoja dvi meridianines ir dvi paralelines grandines, kurios eina maždaug sienų kryptimis ir, surišus, sudaro tuščią keturkampį su kraštinėmis ~ 130 — 250 km.
Bazės, kurių išdėstymo klausimas turi labai didelę reikšmę, yra šiose vietose: Švėkšnos bazė P. V. kampe šio didelio keturkampio, Kauno bazė — P. R-iame ir Skapiškio — Š. R. kampe. Turint galvoje Liepojos bazę Latvijoje Š. V. kampe, matyti, kad ši figūra, sudaranti Lietuvos geodezinio tinklo griaučius, yra aprūpinta keturiomis bazėmis, laimingai išdėstytomis keturiuose kampuose.
Sudarant šį projektą, buvo įdėta daug darbo. Geodezinių taškų centrams pažymėti priimti savo (tautinio) tipo vienodi ženklai, kurie yra įžeminti ir įmūryti į cementinį bloką ir visiškai atitinka vietines jų apsaugojimo sąlygas. Jų konstrukcija priderinta prie grunto struktūros (apsaugotas centrinis stabiliškumas) ir prie klimatinių sąlygų (įšalimo ir atleidimo įtakos atsparumą). Signalams, kurių observacijų plokštelių aukštis vidutiniškai yra 25—30 m, statybinė medžiaga paimta medis, nes šios medžiagos daugiausia yra šiame krašte. Padarius konstrukcijų skaičiavimą, buvo priimti trys observacijos bokštų tipai. Surišimo punktuose su vokiečių trianguliacija buvusioje Memel'io teritorijoje, kaip išimtis, palikti senos skirtingos konstrukcijos centrai. Vadovavimas ir I eilės tinklo observacijų vykdymas buvo atliktas to pat personalo, kurį mes jau paminėjome, kalbėdami apie bazes. Observacijos padarytos teodolitu firmos Max Hildebrand Freiberg (Saxe). Šis instrumentas turi 27 cm limbą ir 60 mm objektyvą. Būgnelio atskaitų tikslumas 0,"1. Dienos metu vizuota į geliotropus, nakties metu naudotasi prožektoriais su pernešamąja elementų baterija. Kampų matavimas atliktas Šreiber'io metodu. Bazių tinkluose kampų ruožtų skaičius nustatytas prisilaikant patikimiausio svorių išdėstymo principo. Teoretiniai svoriai buvo modifikuoti tuo būdu, kad kampo ruožtų skaičius neprašoktų 25. Po išlyginimo pagrindinėms kraštinėms, nustatytoms iš bazių tinklų, gautas šis tikslumas:
1 :270 000 kraštinės „Švėkšna — Žvaginiai" iš Švėkšnos bazės tinklo;
1 :472 000 kraštinės „Rimkai — Šlėnava" iš Kauno bazės tinklo;
1 :503 000 kraštinės „Kinderiai — Gireišiai" iš Skapiškio bazės tinklo.
I eilės tinklo kampų observacijoms, išskyrus bazių tinklus priimtas kiekvieno kampo svoris lygus 12.
Kampo klaida išvesta iš turimos medžiagos, 28. I eilės trianguliacijos trikampių ir apskaičiuota pagal Ferrero formulę, yra lygi ±0",51.
Veikalas, kuriame viskas išsamiai nušviečiama, pirmiausia duoda pilną skaičiavimą trijų bazių tinklų: Švėkšnos, Kauno ir Skapiškio. Kiekviename jų duodama: kampų matavimo planas, kampų matavimai, tinklo išlyginimas, išlyginti trikampiai, pagrindinių kraštinių skaičiavimų planai ir galutini rezultatai. Taip pat ten randame išmatuotų krypčių sąrašus kiekvienam iš 24 I eilės taškų.
Išvada.
Matyti, kad Lietuvos valstybinės trianguliacijos vykdymas yra gerame kelyje. Pirmiausia reikia sveikinti Lietuvos Kariuom. Štabą ir pulk. inž. A. Krikščiūną, kad jie galėjo gauti iš valstybės reikalingų lėšų tokiam sudėtingam ir svarbiam darbui įvykdyti, ypač turint galvoje sunkias krašto sąlygas, kuris dar yra reorganizacijos stadijoje. Toliau reikia labai sveikinti Karo Topogr. Sk. Viršininką ir jo bendradarbius, kad, pirma, vykdant šį darbą buvo pastatytos tobuliausios technikos sąlygos ir, antra, buvo išleista graži publikacija, iš kurios mes sužinome apie darbų stovį. Publikuodamas visas smulkmenas, kurios leidžia įvertinti atskirus įvykdyto darbo elementus, Lietuvos Kariuom. Št. Karo Topogr. Skyrius sukūrė veikalą, kurio rimtumas įkvepia simpatiją ir verčia jį gerbti".
Kad Lietuvos geodeziniai darbai turi svorį ir tarptautinių geodezininkų tarpe, liudija ir tas faktas, jog š. m. sausio mėn. 2 dieną plk. inž. A. Krikščiūnas yra išrinktas Baltijos Geodezinės Komisijos vice-pirmininku.Lietuviai dėl atliktų darbų reklamos yra kiek per kuklūs Bet jei mes suruoštumėm atliktų geodezinių darbų parodą, tai, reikia manyti, ne vienam ji padarytų neblogą įspūdį. Iš tikrųjų, tokias parodas yra naudinga ruošti, nes per jas sužinome ne tik tai, kas padaryta, bet ir ką mes galime patys padaryti. Paroda veikia ne tik pamokinančiai, bet jaunesniesiems darbininkams duoda ir entuziazmo bei paskatinimo sekti gerais pavyzdžiais ir daugiau dirbti. Juk kartais ir iš specialistų tenka išgirsti didelį nusistebėjimą, girdi, argi tas ir tas pas mus daroma, ar galime mes tai padaryti be užsienio specialistų, ar mes turime tam darbui instrumentų ir t. t. Pagaliau, savo specialistus kartais siunčiame į užsienį susipažinti su visais paprastais darbais, tuo parodydami savo kaip ir atsilikimą, ir dažnai gal tik dėl to, kad mes patys save kartais per mažai tepažįstame. Šioje srityje mes turime dar daug darbo, tad turime ryžtingai dirbti, nesiteisindami kokiais darbo lygiagretumais ar stabdžiais.
|
|