Karo topografijos skyriaus atlikti gravimetriniai darbai

Pabaltės geodezinė komisija įrašė į bendrą darbų planą ir gravimetrinius darbus. Karo topografijos skyrius 1928 m. įsigijo 4-rių svyruoklių Sterneck'o aparatą su vienu svyruoklių komplektu. Svyruoklių konstan­tams nustatyti į Potsdamo geodezijos institutą buvo komandiruoti inž. M. Ratautas ir prof. K. Sleževičius, nes Lietuvoje nebuvo tam reikalui nė tinkamų priemonių, nė aplinkybių.

Paruošus aparatą darbui, teko įrengti gravimetrinių darbų centrinę stotį; šiam reikalui patalpa paskirta astronomijos stotyje. Įsigijus chrono­metrą, radijo imtuvą ir kitus reikalingus aparatus, 1930 m. vasarą lauko stotyse ties trianguliacijos signalais pradėti patys gravimetriniai darbai. Tais metais atlikti matavimai: Kaunas - Švėkšna - Endriejavas - Pervalka - Kaunas. 1931 m. vasarą stebėta: Kaunas - Vilkaviškis - Kaunas - Tauragė - Katyčiai - Piktupėnai - Girdiškė – Kaunas - Kvėdarna - Tverai - Telšiai - Luokė – Kaunas.

Pagaliau 1932 metais vasarą pasisekė atlikti matavimus likusiose sto­tyse, įeinančiose į Pabaltės geodezinės komisijos nustatytą trianguliacijos tinklą. Tad stebėjimai atlikti: Kaunas - Tauragė - Skuodas - Plungė - Barstyčiai - Židikai - Laižuva - Meškeliai – Telšiai - Varniai - Kaunas. Be to, atlikti pakartotiniai matavimai Tauragėje ir Telšiuose, kad tuo būdu patikrintų gautus rezultatui su 1931 metų duomenimis. Visos minėtos stotys, be Vilkaviškio (jis neįeina į trianguliacijos tinklą) yra 1-7 km atstume nuo artimiausių trianguliacijos punktų. Stebint vartotas kantaktinis chronometras, nors kitose šalyse šiam reikalui dažniausiai var­tojami svyruokliniai laikrodžiai. Mūsų sąlygose vien dėl patalpų stokos bemaž neįmanoma buvo naudotis laikrodžiu. Dargi vartojant chronometrą reikėjo pasitenkinti tokiais atstumais nuo trianguliacijos signalų, nes arčiau nebuvo galima rasti tinkamų patalpų. Laiko signalai buvo priimami klausos metodu. Dėl visų šių aplinkybių gauta gana didelė stebėjimų vidu­tinė paklaida. Lauko stočių žemės traukos pagreitinime (g) iš gautų duo­menų apskaičiuojamas centrinės stoties atžvilgiu (Kaunas) su tikslumu 3.0 — 4.0 mgal (0,003 — 0,004 cm/s²). Gautieji duomenys jau sutvarkyti, apskaičiuoti, tik dar trūksta matavimo vietų aukštumų. Parengiamieji duo­menys bus išspausdinti V. D. U. matematikos - gamtos fakulteto darbuose 1931 metų rudenį. Visą laiką darbams vadovavo V.D.U. geofizikos prof. K.Sleževičius; jo padėjėjais 1930 m. buvo ltn. Žiaurys, 1931 ir 1932 m. R. Pesys.