I eilės trianguliacija buvo pradėta 1927 m., t. y. vėliau, negu kitose kaimyninėse valstybėse. Visi I eilės triangulia­cijos darbai, kurie yra susiję su Baltijos trianguliacijos poli­gonu, yra baigti. Išlyginimas buvo pradėtas, kaip tik buvo gauti iš Latvijos reikalingi duomenys, nes pagal Baltijos Geo­dezinės Komisijos nutarimą kiekviena valstybė daro savo da­lies išlyginimą pagal eilę ir po išlyginimo perduoda reikalin­gus duomenis sekančiai iš eilės valstybei. Mūsų eilė seka po Latvijos. Iki 1938 metų buvo uždaryti 73 I eilės trianguliaci­jos trikampiai (be bazės tinklo).

Trikampių nesąryšiai taip pasiskirsto:

Paskutiniu laiku statomi aukštesni I eilės signalai, negu anksčiau kad buvo statoma (pakeliamas spindulys aukščiau vietinių daiktų — sumažinama šoninė refrakcija), todėl gau­nami ir geresni matavimo rezultatai, t. y. trikampių nesąryšiai neprašoka 0,"5. Toliau pažymėtina K. T. Sk. metraščio I tomo 2. dalis, kurioje yra įdėta matavimo medžiagos santrauka, ba­zių ilgiai, išlyginimas trijų bazių tinklų ir trikampių nesąry­šiai Lietuvos dalies Baltijos poligono su smulkiu aprašymu darbo metodų. Be šių darbų dar yra padaryta keletas provi­zorinių kontrolinių skaičiavimų. I eilės trianguliacijos signa­lų statybą ir observacijas buvo numatyta baigti 1940 metais, bet ateityje yra numatyta išmatuoti dar dvi bazes, būtent, prie Šiaulių ir prie Lazdijų, taip pat visą I eilės trianguliacijos po­ligoną sujungti dar viena I eilės grandine — Šiauliai — Kaunas.

Visas Lietuvos I eilės trianguliacijos tinklas bazuosis pen­kiomis bazėmis, iš kurių trys yra išmatuotos ir turės 100 signalų, iš kurių šiuo metu tik septyni nepastatyti. Ant pastatytų sig­nalų observacijos jau atliktos. Šiuo metu K. T. Sk. vykdo skaičiavimus. Visą I eilės trianguliaciją numatoma baigti iki 1943 m.

1939 metais buvo pradėta II eilės trianguliacija.

Tarp­tautinės geodezijos ir geofizikos sąjungos žurnale „Bulletin Geodesique" (Nr. 59 1938 m.), leidžiamame Paryžiuje, įdėtas prancūzų tautinio geodezinio komiteto nario pulkininko Edouard de Martonne straipsnis „Astronominiai ir geodezi­niai darbai Lietuvoje". Iš straipsnio turinio matyti, kad gerb. recenzentas nepasitenkino trumpomis „reziumė" kiekvieno sky­riaus gale, bet įsigilino net į skaičiavimų smulkmenas, norė­damas nuodugniai susipažinti su publikacijos turiniu. ... Karo Topografijos Skyriaus Metraščio I tomo 2 dalies turinį sudaro geodeziniai dar­bai, įvykdyti nuo 1930 m. iki 1934 m. K. T. Sk. trianguliacijos dalies, vadovaujant tos dalies vedėjui inž. M. Ratautui. (I t. 2 d. sudaro 352 psl. su 25 paveikslais, su brėžiniais tekste ir trian­guliacijos žemėlapiu mastelyje 1:1250000). Čia aprašytas I eilės valstybinės trianguliacijos įvykdymas; trianguliacijos tinklas remiasi tam tikru bazių skaičiumi ir sudarytas tikslu bazuoti krašto topografinio žemėlapio nuotrauką.

A. Bazės.

Lietuvos teritorijoje yra išmatuotos trys bazės: Švėkšnos, Kauno ir Skapiškio. Švėkšnos bazė yra krašto va­karuose, apie 40 km į pietų — rytus nuo Klaipėdos (buv. Memel) ir apie 50 km šiauriau Tilžės, ji sudaro vieną iš kelių ba­zių, kurios buvo išmatuotos 1929 metais Baltijos Geodezinės Komisijos. Matavimo rezultatai publikuoti kitur (žiūr. Measuring of seven base lines of the baltic polygon, executed in the year 1929 by Ilmari Bonsdorff, Helsinki 1930), čia jie paminėti sutrumpintai. Galutinis bazės ilgis 6466,30582 m ± 1,12 mm. Kauno ir Skapiškio bazės nustatytos ir išmatuotos Lietuvos K. T. Sk. 1931 metais.

Kauno bazė yra netoli sostinės į šiaurės—rytų pusę, plokštakalnyje, kuris telkiasi dešiniajame Nemuno krante; bazė turi P. V. - Š. R. kryptį; ji eina lygiagrečiai plentui Kaunas - Daugavpils (buv. Dvinsk, Latvijoje). Bazės galai, vienas, p. - va­karinis, prie Ąžuolyno kaimo (buv. Murava), ir kitas, š. - ry­tinis, prie Davalgonių km.

Skapiškio bazė yra š. r. krašto kampe, lygiagrečiai geležin­keliui Panevėžys - Daugavpils, šiaurinėje jo pusėje. Ji pra­vesta iš dalies miškingoje, iš dalies krūmingoje vietoje. Jos vakarinis galas yra ant nedidelės aukštumos prie Mirabelio ar­ba Atidarėnų dv., 1500 m atstumu nuo Kuosėnų km.; jos ryti­nis galas yra slėnyje prie Laukelio vnk.. Matavimai įvykdyti vadovaujant trianguliacijos dalies ve­dėjui inž. M. Ratautui. Observatoriais buvo maj. I. Andrius, maj. S. Chamanskis, inž. A. Kočegura ir inž. P. Butrimas. Bu­vo pavartotas Jederino aparatas keturių įvairių vielų, 24 m il­gio, Nr. Nr. 716, 171, 718 ir 719 ir viena viela, 8 m ilgio, Nr. 706. Vielos firmos Carpentier, Paryžiuje. Vielos buvo komparuotos standartinėje bazėje Helsinkyje (Suomija) prieš ir po mata­vimo. Tuo pat laiku buvo instaliuota ir išmatuota savo (nacio­nalinė) standartinė bazė Kauno aerodrome, 792 m ilgio, kad ateityje galima būtų komparuoti vielas nesikreipiant į užsienį. Matavimai buvo padaryti tris kartus. Galutinis ilgis, įvedus vi­sas pataisas, gautas 792,27397 m ± 0,78 mm. Po šių matavi­mų vielos vėl buvo komparuotos Breteuil'e. 1936 metais vielos buvo komparuotos standartinėje bazėje Nummeloje (Suomijo­je) ir ketvirtą kartą buvo išmatuota standartinė bazė Kaune, jos pastovumai patikrinti. Šį kartą matavimo darbai buvo at­likti plk. inž. Krikščiūno ir inž. M. Ratauto. Standartinės bazės ilgis rastas be pasikeitimo. Sulyginant komparavimus, padarytus Breteuil'e, su komparavimais, padarytais Suomijoje, pastebėta, kad visų vielų il­giai, gauti Breteuil'e, yra kiek trumpesni. Skaičiuojant Lietu­vos bazių ilgius, priimti suomiški komparavimo rezultatai.

Bazių ilgiai gauti:

Kauno bazė 6266, 99458 m ± 1,97 mm.

Skapiškio bazė 6504, 44420 m ± 1,68 mm.

B. Trianguliacija. Valstybinės I eilės trianguliacijos pa­skirtis yra galutinai pakeisti seną rusų trianguliaciją, kurios grandinė, vad. „Struvės meridianinė", eina per dabartinę Lie­tuvos teritoriją. Trianguliacijos darbai buvo pradėti 1930 m. Šių darbų, atliktų iki 1934 m., rezultatai (liečiantieji lauke atlik­tus veiksmus) sudaro publikacijos turinį. I eilės tinklą iki mi­nėtos datos sudaro 24 taškai, jau galutinai observuoti, kurie su­daro 28 trikampius. Apie tiek pat taškų rekognoskuota ir yra paeiliui observacijų vykdymo stadijoje. Iš observuotų 24 sto­čių trys yra Latvijos teritorijoje (Paplaka, Arajs, Gailitis). I ei­lės valstybinio tinklo projektas, kuris yra sudarytas Kariuom. Št. K. T. Sk., padarius eilę rekognoskavimų vietoje, vaizduo­ja dvi meridianines ir dvi paralelines grandines, kurios eina maždaug sienų kryptimis ir, surišus, sudaro tuščią keturkam­pį su kraštinėmis ~ 130 — 250 km.

Bazės, kurių išdėstymo klausimas turi labai didelę reikš­mę, yra šiose vietose: Švėkšnos bazė P. V. kampe šio didelio keturkampio, Kauno bazė — P. R-iame ir Skapiškio — Š. R. kampe. Turint galvoje Liepojos bazę Latvijoje Š. V. kampe, matyti, kad ši figūra, sudaranti Lietuvos geodezinio tinklo griaučius, yra aprūpinta keturiomis bazėmis, laimingai išdėsty­tomis keturiuose kampuose.

Sudarant šį projektą, buvo įdėta daug darbo. Geodezinių taškų centrams pažymėti priimti savo (tautinio) tipo vienodi ženklai, kurie yra įžeminti ir įmūryti į cementinį bloką ir vi­siškai atitinka vietines jų apsaugojimo sąlygas. Jų konstruk­cija priderinta prie grunto struktūros (apsaugotas centrinis stabiliškumas) ir prie klimatinių sąlygų (įšalimo ir atleidimo įtakos atsparumą). Signalams, kurių observacijų plokštelių aukštis vidutiniškai yra 25—30 m, statybinė medžiaga paimta medis, nes šios medžiagos daugiausia yra šiame krašte. Pa­darius konstrukcijų skaičiavimą, buvo priimti trys observacijos bokštų tipai. Surišimo punktuose su vokiečių triangulia­cija buvusioje Memelio teritorijoje, kaip išimtis, palikti senos skirtingos konstrukcijos centrai. Vadovavimas ir I eilės tinklo observacijų vykdymas buvo atliktas to pat personalo, kurį mes jau paminėjome, kalbėdami apie bazes. Observacijos pa­darytos teodolitu firmos Max Hildebrand Freiberg (Saxe). Šis instrumentas turi 27 cm limbą ir 60 mm objektyvą. Būgnelio atskaitų tikslumas 0,"1. Dienos metu vizuota į geliotropus, nakties metu naudotasi prožektoriais su pernešamąja elemen­tų baterija. Kampų matavimas atliktas Šreiberio metodu. Ba­zių tinkluose kampų ruožtų skaičius nustatytas prisilaikant pa­tikimiausio svorių išdėstymo principo. Teoretiniai svoriai bu­vo modifikuoti tuo būdu, kad kampo ruožtų skaičius nepra­šoktų 25. Po išlyginimo pagrindinėms kraštinėms, nustatytoms iš bazių tinklų, gautas šis tikslumas:

1 :270 000 kraštinės „Švėkšna — Zvaginiai" iš Švėkšnos bazės tinklo;

1 :472 000 kraštinės „Rimkai — Šlėnava" iš Kauno bazės tinklo;

1 :503 000 kraštinės „Kinderiai — Gireišiai" iš Skapiškio bazės tinklo.

I eilės tinklo kampų observacijoms, išskyrus bazių tinklus priimtas kiekvieno kampo svoris lygus 12.

Kampo klaida išvesta iš turimos medžiagos, 28. I eilės trianguliacijos trikampių ir apskaičiuota pagal Ferrero formulę, yra lygi ±0",51.

Veikalas, kuriame viskas išsamiai nušviečiama, pirmiau­sia duoda pilną skaičiavimą trijų bazių tinklų: Švėkšnos, Kau­no ir Skapiškio. Kiekviename jų duodama: kampų matavimo planas, kampų matavimai, tinklo išlyginimas, išlyginti trikam­piai, pagrindinių kraštinių skaičiavimų planai ir galutini rezul­tatai. Taip pat ten randame išmatuotų krypčių sąrašus kiek­vienam iš 24 I eilės taškų.

Išvada.

Matyti, kad Lietuvos valstybinės trianguliacijos vykdymas yra gerame kelyje. Pirmiausia reikia sveikinti Lietuvos Kariuom. Štabą ir pulk. inž. A. Krikščiūną, kad jie galėjo gauti iš valstybės reikalingų lėšų tokiam sudėtingam ir svarbiam darbui įvykdyti, ypač turint galvoje sunkias krrašto sąlygas, kuris dar yra reorganizacijos stadijoje. Toliau reikia labai sveikinti Karo Topogr. Sk. Viršininką ir jo bendradarbius, kad, pirma, vykdant šį darbą buvo pastatytos tobuliausios techni­kos sąlygos ir, antra, buvo išleista graži publikacija, iš kurios mes sužinome apie darbų stovį. Publikuodamas visas smulk­menas, kurios leidžia įvertinti atskirus įvykdyto darbo elemen­tus, Lietuvos Kariuom. Št. Karo Topogr. Skyrius sukūrė vei­kalą, kurio rimtumas įkvepia simpatiją ir verčia jį gerbti".

Ištraukos iš mjr. A.Šiurnos straipsnio Dėl Karo Topografijos skyriaus vykdomų darbų.

Pirmos eilės Trianguliacija Lietuvoje, 1937.

Karo Topografijos skyriaus Metraštį (I Tomas, 1 ir 2 dalis) surasite Karo topografijos skyriaus ir karo topografų išleistos literatūros skyrelyje.

Karo topografijos skyriaus įrengtas trianguliacijos bokštas

Trianguliacijos bokštas Neringoje