2024-03-19 11:29:32
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· ATLASAI
· KITI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KITI - Žemės valdų, palivarkų, dvarų, kaimų ir miestelių planai (1795-1917)
Įžangai
Ypatingo dėmesio ir atskiro nagrinėjimo verti žemvaldžių užsakymu išbraižyti jų valdų, dvarų, palivarkų, žemės atribojimo, miškų tvarkymo planai, kaimų, miestelių planai. Planuose detaliai pavaizduotos žemių ribos, gyvenamųjų vietovių gatvių tinklas, užstatymas, įvardinti gyvenamųjų vienetų, hidrografijos elementų (upelių, upių, ežerų, pelkių), miškų, priklausinių pavadinimai. Dėl žemės reformos, natūralios ir priverstinės migracijos, kalbos raidos daugelio vietovardžių pavadinimai asimiliavęsi, pasikeitę, neretas ir išnykęs.

Apskričių archyvuose, vietinėse bibliotekose, muziejuose tikėtina guli tūkstančiai panašių ar įdomesnių XVIII-XX amžiaus kartografijos šedevrų... Neretas toks planas ar žemėlapis įdomus ir turinį papildančiu aprašymu, piešiniu, sudarytojo komentarais ar pastabomis.

Moliunai 1866

Pranciškaus Felicijono Benedikto Jurgio Karpio nuosavybės Moliūnų palivarko 1866 metų plano fragmentas (1:8400). Planą braižė matininkas Šostakas

Dvarininkų Karpių valdų planai

Karpių herbas

Karpiai - viena turtingiausių dvarininkų giminė. Karpių herbas - trys šešiakampės žvaigždės melsvame fone, o šalme - keturios stručio plunksnos. Savo giminę Karpiai kildino iš viduramžių Ispanijos ir Italijos. Karpių valdos plytėjo Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje, Palenkėje (svarbiausios: Apytalaukis, Gulbinėnai, Joniškėlis, Karpiškiai, Krinčinas, Paštuva, Rėkyva).  XVIII a. sukaupę didžiulius turtus, Karpiai juos išlaikė ir XIX šimtmetyje. Eustachijaus Karpio sūnaus Felicijono Karpio palikuonys XIX a. antroje pusėje valdė  apie 24 tūkstančius dešimtinių dirbamos ir apie 4 tūkstančius dešimtinių nedirbamos žemės bei 8 tūkstančius dešimtinių miško, o Pranciškaus Karpio palikuonys atitinkamai – apie 17 tūkstančių dešimtinių dirbamos žemės, tūkstantį dešimtinių nedirbamos žemės ir 9 tūkstančius dešimtinių miško. Joniškėlį su aplinkiniais dvarais valdė Benediktasi Karpis. Turtą paveldėjęs jo sūnus Ignacijus šeimos nesukūrė ir Joniškėlis su kitais dvarais atiteko giminaičiui iš Rėkyvos šakos Eustachijui Karpiui. Jo vaikaitis Benediktas buvo paskutinysis Joniškėlio dvaro valdytojas.  Žymiausi Karpiai: Juozapas Mykolas Karpis (1679–1736 m.), Žemaičių vyskupas; Pranciškus Karpis (1693–1755 m.), kunigas; Benediktas Karpis (1734–1805 m.), filantropas, mecenatas; Ignotas Karpis (1780–1809 m.), Upytės vėliavininkas; Eustachijus Karolis Karpis (1785–1848 m.), bajorų savivaldos veikėjas; Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis (1814–1880 m.); Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis (1857–1926 m.); Felicijonas Karpis (1821–1888 m.), bajorų savivaldos veikėjas; Mauricijus Pranciškus Karpis (1749–1817 m.), publicistas, politinis veikėjas.

Plačiau apie dvarininkus Karpius:

Dvarų kultūra - Lietuvos kultūros dalis. Karpiai http://www.panrs.lt/leidiniai/karpiai.htm#karpiai

Karpiai (bajorai) http://lt.wikipedia.org/wiki/Karpiai_(bajorai);

Kolekcijoje surinkti (suskaitmeninti) Karpių žemės valdų, palivarkų, dvarų, kaimų ir miestelių planai * (schemos, žemėlapiai):
* Reikia pastebėti, jog neretą planą sunku identifikuoti ar įvardinti (tokiais planais ir žemėlapiais sąrašo kol kas nepildome.

Anykščių planas, 1853
Antažiegės km. (Zarasų raj) pllanas, 1860
Baluškių palivarko planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1866,
Moliūnų Balūškių palivarko planas 1891,
Berčiūnų kaimo (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Naujamiesčio valsčius) valstiečių žemės planas, 1890,
Dvarininko F.Karpio Berčiūnų miško poilsinės planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1884,
Berčiūnų kaimo, Zasonžilų palivarko ir apylinkių planas, 1891,
Gitėnų laukų (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis) planas, apie 1890,
Gustonių kaimo, Gustonių palivarko, Mišrių kaimo ir apylinkių planas, 1858,

Gustonių dvaras

Gustonių dvaro pastatas (projektinė medžiaga, 1898)

Gustonių privačios valdos planas, 1901,
Joniškėlio palivarko planas, 1852,
Joniškėlio planas, 1860,
Jurgeniškių kaimo šienaujamų pievų planas, 1900,
Mariezų privačios valdos planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Naujamiesčio valsčius), 1902,
Melėnų kaimo žemės ribų planas, 1883,
Meškalaukio kaimo ir apylinkių planas, 1858,
Meškalaukio kaimo ir apylinkių planas, 1891,
Mickiemės, Poviliauskų kaimų ir apylinkių planas, 1870,
Moliūnų palivarko planas, 1866,
Moliūnų miško kvartalinių linijų planas, 1891,
Namišių palivarko planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis),
Namišių palivarko žemių planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Naujamiesčio valsčius), 1872,
Dvarininko F.Karpio Namišių palivarko planas,
Namišių privačios valdos planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Naujamiesčio valsčius), 1902,
Navaršonių privačios valdos planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1901,
Nociagalos kaimo ir apylinkių planas, 1893,
Paežerių (Поежерки) valdos planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Karsakiškio apyl.)1853,
Pakalniškių kaimo planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis),
Pakalniškių kaimo laukų planas,
Pakiršnio palivarko planas, apie 1900,
Pamažupio, Dyleikių (išnykęs) kaimų ir apylinkių planas, 1857,
Paežerių (Поежерки) valdos planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, palivarkas Kochanovščizna.), 1853

Pikcevičių ir Šašių kaimų planas,
Piliakalnio palivarko planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1866,
Povilauskų kaimo planas, 1884,
Prievačkos kaimo planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Naujamiesčio valsčius), 1882,
Puodžiškių valdos miško poilsinės planas (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1894,
Puodžiškių ir Sitkūnų kaimų dalies laukų planas, 1884,
Puodžiškių miško laukų (Songailiškių miško valdos apylinkės) planas, 1901,
Puteikių kaimo žemių ribų planas, 1886,
Jakūbonių palivarko, Jasonių (išnykęs) kaimo planai (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis), 1854,
Šliažų, Treigių kaimų planai,
Spilgių palivarko planas, 1900,

Švaininkų kaimo (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis) ribų planas, 1884,
Dvarininko F.Karpio žemių Tarvydų kaime planas,
Tarvydų kaimo dalies planas, 1 dalis,
Tarvydų kaimo dalies planas, 2 dalis,
Joniškėlio valdos Valdeikių kaimo ir apylinkių planas, 1852,
Vatkų kaimo ir Balūškių palivarko dalies žemių kaitos planas, 1885,
Paežerių valdos Vilkapjūvių kaimo ir apylinkių planas, 1853,
Paežerių valdos Virsnies kaimo ir apylinkių (Kauno gubernija, Panevėžio apskritis) planas, 1853,
Vizorių kaimo planas, 1866,
Žerdeikių laukymės Paškučių kaimo planas,
Žvirgždžiūnų kaimo žemių ribų planas.

Pikcevičiai, Šašiai

Pikcevičių ir Šašių kaimų planas (sumažintas)

Už pagalbą dėkojame KTU bibliotekos Retų knygų skyriui.

Sapiegų valdų planai
Sapiegų herbas

Išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija faktai. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Net 73 Sapiegų atstovai įtraukti į išsamų lenkų biografinį žodyną kaip iškilūs istoriniai asmenys. Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų buvo Lietuvos valstybės senatoriai, 11 buvo Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. faktiškųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybės vadovų. Taip pat jie užėmė ministrų (pvz., buvo garsūs etmonai), kitų aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. 3 Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika vaivadų ir kaštelionų. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis – Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, taip pat Potockiais ir Branickiais. (šaltinis bernardinai.lt).

Taip pat apie Sapiegas (Lenkų kalba) WIKI http://pl.wikipedia.org/wiki/Sapiehowie

Sapiegų valdų šiaurės ir šiaurės-rytų Lietuvoje planai (dalinai skaitmenizuoti, dauguma valdų Pranciškaus Sapiegos nuosavybė):

 

Vižanaičių, Dilbikių, Rukiškių, Bučių, Petraičių kaimų (valdų) planas (1802)
Girdenių, Kalvaičių, Visgaudžių kaimų (valdų) planas (18xx)
Kalvių, Plaušinių, Pakalniškių, Rėžgalių, Večių kaimų (valdų) planas (1799)
Ketūnų, Skuodiškių, Šerkšnėnų kaimų (valdų) planas (1801)
Veitelių, Kivylių, Gėsalų, Klauseikių kaimų (valdų) planas (1802)
Margininkų, Užpelkio, Augzelių kaimų (valdų) planas (1802)
Paparčių kaimo (valdos) planas (1804)
Puodkalių, Virbalų, Būdvietės kaimų (valdų) planas (1800)
Gudiškės, Račių, Mantvydžių kaimų (valdų) planas (1803)
Raudonių, Medsėdžių, Gailiškių, Remezų kaimų (valdų) planas (18xx)
Truikinių, Aleksandrijos kaimų (valdų) planas (1804)
Vabalių kaimo (valdos) planas (18xx)
Vaičaičių, Gailiškių kaimų (valdų) planas (18xx)
Žirnikių, Veitų, kaimų (valdų) planas (1801)
Rubiniškų palivarko, Šlaveitų, Vaineikių kaimų (Kretingos apyl.) planas su sąvininkų eksplikacija
Puodkaliai

 

Puodkalių, Virbalų, Būdvietės kaimų (valdų) plano (1800) fragmentas (Puodkalių kaimas, Erlos ir Bartuvos upių santaka, plano orientavimas į Pietus)

Sklypų ribų nustatymo dokumentai

Sklypų ribų nustatymas (rus. межевание) - veiksmai, vykdyti nustatant tikslias atskirų valdų ribas. Sklypų ribų nustatymas Rusijos imperijoje buvo vykdomas nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradžios. Išlikusi sklypų ribų nustatymo medžiaga apima įvairius žemės sklypų planus (tiek pavienių sklypų, tiek atskirų administracinių vienetų), ekonominiai aprašymai (priedai) prie sklypų ribų nustatymo planų (susideda iš duomenų apie valdas, žemes, priklausančias askiriems asmenims, kaimams, duomenų apie gyventojų užsiėmimą), sklypų ribų aprašymai, lauko aprašymai (apėjimo aprašymai, ginčų aprašymai, sąvininkų pareiškimai, liudininkų liudijimai ir t.t.). Skaimenizuoti sekantys žemėlapiai):

Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapis, 1842 m. (2 varstai colyje/1:84000),
Vilniaus gubernijos Novo-Aleksandrovsko (Zarasai) apskrities žemėlapis, 1842 m.  (2 varstai colyje/1:84000),
Kauno gubernijos Panevėžio apskrities žemėlapis, 1852 m. (2 varstai colyje/1:84000),
Vilniaus gubernijos Raseinių apskrities žemėlapis, 1841 m., (2 varstai colyje/1:84000),
Vilniaus gubernijos (tuo metu Kauno gubernijos) Šiaulių apskrities žemėlapis, 1843 m., (2 varstai colyje/1:84000),
Kauno gubernijos Telšių apskrities žemėlapis, po 1843 m., (2 varstai colyje/1:84000),
Vilniaus gubernijos Ukmergės apskrities žemėlapis, 1842 m., (2 varstai colyje/1:84000),
Vilniaus apskrities valstybinių žemių žemėlapis, 1861 m., 1:210000 (5 varstai colyje).

Žemėlapiuose spalvomis nurodyta žemių priklausomybė, skirtingomis linijomis - nuovadų ribos, parapijų ribos, sutartiniais ženklais - pašto stotys, kelių tipų keliai, hidrografija, miestelių, kaimų kvartalai, bažnyčios, didesni statiniai, pavieniai vienkiemiai ir t.t.

Raseiniai 1842

Raseiniai, Vilniaus gubernijos Raseinių apskrities žemėlapis, 1841 m., (2 varstai colyje/1:84000)

Kaunas 1842

Kaunas, Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapis, 1842 m. (2 varstai colyje/1:84000)

Merkinė 1842

Merkinė, Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapis, 1842 m. (2 varstai colyje/1:84000)

Breslauja 1842

Breslauja (Браслав),  Vilniaus gubernijos Novo-Aleksandrovsko (Zarasai) apskrities žemėlapis, 1842 m.  (2 varstai colyje/1:84000)

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.04 sekundes 7,548,518 unikalūs lankytojai