2019-10-18 05:16:14
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

M.Ratautas
MEDARDAS RATAUTAS 1887-1971

Medardas Ratautas

Medardas Ratautas gimė 1887 m birželio 7 d. Ukmergės apskrityje Vepnų valsčiuje, Ratautų vienkiemyje. Jo tėvas buvo 1863 m. sukilimo dalyvis. Šeima turėjo nedideli 12 ha ūkį Motinai padedant pradžios mokslą išėjo namuose, padedant motinos seseriai siuvėjai. 1897 m. Vilniuje baigia paruošiamąją klasę ir 1898 m. įstoja į Pirmąją Vilniaus gimnaziją.

Medardas Ratautas gimnazijoje mokėsi labai gerai, dėl to nuo 11-os klasės gauna Korsako vardo stipendiją, atleidžiamas nuo mokesčio už mokslą ir priimamas į bendrabuti, kur iki 1905 metų gauna pilną išlaikymą. 1905 m. keli klasės draugai nelegalią politinę veiklą pašalinami gimnazijos. Jiems solidarizuodama visa VIII klasė sustreikuoja Už tai M. Ratautas pašalinamas iš gimnazijos Streikas buvo laimėtas; pašalintiems mokiniams buvo leista laikyti išleidžiamuosius egzaminus Taip M. Ratautas 1906 melais sidabro medaliu baigia gimnaziją.

Dar besimokydamas gimnazijoje. M. Ratautas pamėgsta matematiką, todėl dar tais pačiais melais įstoja į Peterburgo universiteto Fizikos - matematikos fakultetą Dėl lėšų stokos studijuoti buvo sunku. Aukštajam mokslui išeiti tais laikais reikėjo nemažiau kaip 400 rublių metams, o tai buvo nemaži pinigai. Gauti stipendiją be įtakingų globėjų buvo beveik neįmanoma. Politiškai pažangus ir jau tada pagarsėjęs savo geodeziniais, astronominiais ir gravimetriniais darbais profesorius Iverionovas patarė sunkiai besiverčiančiam studentui studijuoti labai artimą matematikai inžinerinę mokslo šaką - geodeziją. Minėto profesoriaus įkalbėtas M Ratautas 1906 m. palieka matematikos studijas ir įstoja į Maskvos Matavimų institutą, kuriame, minėtam profesoriui padedant, iš karto gauna stipendiją. Vasaros metu uždarbiauja, vykdydamas įvairius geodezinius darbus. Žiemos metu vertėsi muzika, kurią jaunas studentas labai mėgo.

1913 m. baigęs institutą bandė susirasti darbą arčiau tėviškės, tačiau jam kaip lietuviui ir nepritariančiam caro valdžiai, nebuvo leista dirbti bet kurioje Vakarų gubernijoje. Todėl įsidarbino Ufoje. kur dirbo matininkų mokykloje mokytoju. Dėstė geodeziją ir fiziką. Antraeilininku dirbo ir Ufos matininkų braižykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu 1916 m. buvo mobilizuotas ir pasiųstas į Petrogrado karo topografijos mokyklą 1917 m. gauna praporščiko laipsnį ir pasiunčiamas į Odesą. Čia vykdo topografinę nuotrauką arti fronto pozicijų masteliais 1 : 84 000 ir 1 : 42 000. 1918 m. etmonas Skoropadskis, paėmęs Odesą, pareikalauja, kad štabo karininkai prisiektų Ukrainos respublikai. M. Ratutas tai daryti atsisakė, todėl iš darbo buvo atleistas Dirbo privačiai pas astronomijos profesorių Orlovą, kuriam padėjo atlikti Odesos miesto trianguliacijos projektą. Vėliau dirbo Poltavos matavimo technikume.

1923 m. gavo leidimą grįžti į Lietuvą ir pradėjo savo veiklą gimtojoje tėvynėje. Iš pradžių dirbo matininku - revizoriumi Ukmergės apskrityje. Jo tikrintų kaimų planus man teko matyti Upninkų žemėtvarkininkų rankose. 1927 m. įsteigus Geodezijos skyrių prie Karo Topografijos skyriaus - pereina dirbti jo vadovu. Vienas svarbiausių motyvų Geodezijos skyriui steigti buvo Pabaltijo valstybių noras turėti vieningą geodezinį pagrindą ir vieningą darbu metodiką. Tuo tikslu buvo sudaryta Pabaltijos Geodezinė komisiją ir pasirašyta konvencija Pagal šią konvenciją 1928 m. buvo pavesta Karo topografijos skyriui, kuriam astronominių ir gravimetrinių darbų srityse padėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto personalas, atlikti pirmos klases trianguliaciją su gravimetriniais ir magnitometriniais matavimais. Medardas Ratautas suprojektavo ir vykdė visus trianguliacijos darbus, jų susiejimą su vokiečių ir latvių trianguliacijomis.

M. Ratautas buvo pionierius ir miestų geodezinių darbų vykdymo srityje. Jis pirmas 1933 - 1934 m. atliko pilną Panevėžio miesto geodezinių darbų kompleksą, trianguliaciją, poligonometriją. niveliaciją ir topografinę nuotrauką.

Be mokslinių tiriamųjų ir gamybinių darbų M. Ratautas lygiagrečiai 1929 - 1941 m. dirbo ir pedagogini darbą Aukštesniojoje kultūrtechnikų mokykloje, iš pradžių kultūrtechnikos skyriuje, o vėliau geodezininkams dėstė visas pagrindines geodezines disciplinas.

1940 m. pradėjus ruošti geodezijos inžinierius Kauno Vytauto Didžiojo universitete, jis tapo Geodezijos ir astronomijos katedros vedėju ir vadovavo visam mokymo procesui. 1945 m. jam suteiktas docento vardas.

Vadovaudamas geodezijos inžinierių ruošimui jis dėstė pagrindines geodezines disciplinas. Visi buvę jo mokiniai maloniai prisimena sistemingas, lengvai suprantamas, nors iš esmes kartais labai sudėtingas problemas iš aukštosios geodezijos, matematinės kartografijos ir mažiausių kvadratų metodo.

Pratimams bei diplominiams darbams M Ratautas plačiai naudojo jo paties surinktą medžiagą, matavimų duomenis Dauguma jo vadovautų diplominių darbų turėjo mokslinį pagrindą.

M. Ratauto rūpesčiu 1956 m. buvo kolektyviai paruoštas ir įteiktas spaudai vadovėlis "Geodezija", kurio du trečdalius parašė jis pats. 1965 m. išėjusio vadovėlio inžinerinė geodezija" pagrindinis autorius taip pat buvo M. Ratautas.

Nuo 1923 m. M. Ratautas rašė straipsnius ir moksliniais pagrindais Tokių straipsnių yra keliolika. Paminėtini yra šie: „Koordinatėmis apskaičiuoto ploto tikslumas“, „1 eiles trianguliacijos darbai Lietuvoje“, „Bendrieji kartografijos uždaviniai“, „Geodeziniai darbai miestų tvarkyme“, „Gravimetriniai darbai“ ir kt. Šiais darbais M. Ratautas parodo gilų matematinį išprusimą. Jis vienas iš pirmųjų geodezinėje literatūroje parodo Poligonometrijos taškų klaidų priklausomybę nuo ėjimo formos. Remdamasis tikimybių teorija, jis duoda naują formulę ir nurodo jos patikimumo laipsnį.

1957 m. M Ratautas išėjo į pensiją, o 1971 m. balandžio 4 d. mirė Kaune.

M.Ratauto pastangų ir žinių dėka Kaune buvo paruoštas toks būrys specialistų, kurie plačiai ir efektingai vykdė geodezinius darbus Lietuvoje ir netgi Latvijoje bei Estijoje, nes ten geodezininkų neruošė nei viena mokykla Būdamas geros formos matematiku jis lengvai perteikdavo gana sunkias geodezines problemas ir suprantamai jas išaiškindavo, todėl ir gamyboje atsiradusios problemos daugumai buvo nesunkiai sprendžiamos.

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos kartografija negalėjo tenkintis gautu palikimu iš kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos. Krašto kartografavimo darbuose didžiausią kliūtį sudarė trianguliacijų nevienodumas įvairiose respublikos dalyse. Respublikos šiaurėje, aukščiau 55 paralelės buvo Tenerio ir carinės Rusijos karo topografijos skyriaus 1910 metų tinklas Tuo tarpu žemiau - jau generolo Žilinskio trianguliacija, o Klaipėdos krašte - vokiečių trianguliacija. Visi šie tinklai turėjo skirtingus pradinius punktus ir skirtingą orientavimą, todėl topografiniai planšetai šių trianguliacijų susidūrimo vietose duodavo didelius, siekiančius 50 m "plyšius". Be to. kiekviena trianguliacija buvo projektuota į skirtingo elipsoido paviršių, būtent; Tenero trianguliacija į Valbeko elipsoido, 1910 m. trianguliacija ir Klaipėdos krašto niveliacija - į Beselio, o generolo Žilinskio trianguliacija - į taip vadinamo "suderinto" elipsoido paviršių, kurio elementai neturi mokslinio pagrindo.

Tuojau po karo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius pradėjo sudarinėti planšetus, remdamasis generolo Žilinskio trianguliacija: iš pradžių žemiau 55 paralelės, o vėliau, gavus iš Tarybų Sąjungos Šiaurės Lietuvos trianguliacijos punktų koordinates, perskaičiuotas generolo Žilinskio trianguliacijos sistemoje, ir aukščiau 55 paralelės. Topografiniai žemėlapiai buvo sudaromi dviejų mastelių: 1 : 100 000 ir 1 : 25 000. Pirmasis mastelis buvo taikomas žemėlapiams, sudaromiems pagal seną rusų topografinį 1 : 84 000 mastelio žemėlapi, atliekam naują vietoves rekognoskavimą. Tuo tarpu M 1 : 25 000 žemėlapis buvo sudaromas pagal naujai atliekamus matavimus. Abu žemėlapiai buvo sudaromi Gauso - Kriugerio projekcijoje, projektuojant 3 laipsnių zoną į plokštumą. Aukščių pagrindas buvo trianguliacijos taškų altitudės, rastos pagal reperių absoliutinius aukščius, panaudojant tam reikalui senus nivelyrinių - teodolitinių ėjimų punktus.

Savaime aišku, kad toks abejotinas pagrindas negalėjo padidinti kartografinio vaizdo matematinį tikslumą. Žūt būt reikėjo pravesti naują trianguliaciją ir niveliaciją, tuo labiau, kad senų trianguliacijos ženklų ir reperių po karo išliko labai mažai.

Kaip tik tuo metu energingas Suomijos Geodezijos instituto steigėjas ir direktorius prof. Toivo Ilmari Bonsdorfas dėjo daug pastangų suorganizuoti bendrą pagrindinių darbų vykdymą visuose Pabaltijo kraštuose, taikant naujausius mokslo ir technikos laimėjimus. Lietuvos geodetai karštai palaikė šią mintį ir ėmėsi darbus organizuoti. Juos ėmėsi vykdyti Karo topografijos skyrius, kurio viršininku buvo pulkininkas Antanas Krikščiūnas, o pagrindiniu trianguliatoriūnu - geodezijos inžinierius Medardas Ratautas.

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.01 sekundes 5,463,520 unikalūs lankytojai
NUTRILITEā„¢ maisto papildai ir vitaminaiSvorio metimas - bodykey by NUTRILITEā„¢AMWAY HOME valymo priemonÄ—sMaistas ir gÄ—rimaiAMWAY HOME indų plovimo priemonÄ—sAMWAY HOME skalbimo priemonÄ—sDozatoriai ir aplikatoriaiGLISTERā„¢ burnos priežiÅ«raBODY SERIESā„¢ linija ir kitos kÅ«no priežiÅ«ros priemonÄ—sVyrų odos priežiÅ«ros priemonÄ—sSATINIQUEā„¢ plaukų priežiÅ«rabeautycycleā„¢ kosmetikaARTISTRYā„¢ odos priežiÅ«raARTISTRYā„¢ dekoratyvinÄ— kosmetikaKvepalaieSpringā„¢ vandens valymo sistemaVirtuvÄ—s reikmenysAutomobilių priežiÅ«ra