2014-12-22 01:10:48
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame

TARPUKARIO LIETUVOS

TOPOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI V.2

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Lietuvos keliai senuose žemėlapiuose
Lietuvos keliai senuose žemėlapiuose

Kada atsirado pirmieji sauskeliai Lietuvoje galima spręsti tik iš rašytinių šaltinių tokių kaip Livonijos kronikos XIII-XIV a., Lietuvos kelių aprašymai, padaryti kryžiuočių žvalgų XIV a. ir pan. Pvz.: Livonijos kronikoje 1207 Alberto vyskupavimo metais apraše “Žemgalių pasipriešinimas lietuviams“ rašoma: Po to lettonai su didele kariuomene įsiveržė į Semigaliją ir pradėjo užmušinėti ir siaubti, ką tik sutikę. Tačiau semigalai patykojo jų kelią, kirto mišką (keliui užversti), išmušė lettonus beveik visus, kada jie grįžo namo.

XIX a. viduryje slaptame kryžiuočių archyve Karaliaučiuje buvo rasti 1384-1402 m. kryžiuočių žvalgų pranešimai apie Lietuvos kelius. Jų aprašymą Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje 1863 m. Leipcige paskelbė istorikas Teodoras Hiršas.

Senovės Lietuva garsėjo gūdžiais miškais, nepraeinamomis pelkėmis ir ežerų gausa, tad susisiekimui prioritetiniu buvo vandens kelias. Enėjas Silvijus Pikolominis (1405-1464) – rašytojas, dvasiškis, vėliau išrinktas popiežiumi, 1571 m. išėjusiame veikale DE EUROPA, rašė apie Lietuvą, kaip balų, miškų ir raistų kraštą, per kurį galima važiuoti tik užšalus upėms.

Keliai XV-XVI amžių žemėlapiuose

XV amžius – kartografijos renesanso laikmetis, kai po viduramžių biblinės kartografijos buvo grįžta prie antikinių Klaudijaus Ptolemajo (90-168) žemėlapių. Šiame amžiuje Lietuvoje be tarptautinių ryšių vandens keliu, prekyba buvo vystoma ir sauskeliais. Tačiau to meto sauskeliai neturėjo kietos dangos ir esant blogoms oro sąlygoms (rudenį ir pavasarį) buvo netinkami susisiekimui. Tai iliustruoja 1537 m. Lietuvos ir Prūsijos sienų sureguliavimo sutarties atidėjimas kitų metų vasarai dėl neišvažiuojamų Lietuvos kelių pavasarį.

Fra Mauras 1459

1. pav. FRA MAURO žemėlapis, 1459 m.

Be kelių fizinio netinkamumo susisiekimui kliudė ir pavojai juose. Pvz. Kelias per Klaipėdą į Kuršą, nepaisant taikos, dažnai buvo žemaičių užpuldinėjamas. 1438 m. karalius Žygimantas praneša Magistrui nepatariąs metropolitui Izidoriui keliauti per Žemaitiją į bažnytinį susirinkimą Florencijon. Per tą kraštą jis negalįs duoti saugumo rašto. Todėl prekybai daugumoje buvo naudojami vandens keliai. To išdavoje XV − XVI amžių žemėlapiuose tebuvo pažymimos tik upės, o sauskeliai nežymimi.

Tačiau 1459 m. Venecijos vienuolio Fra Mauro skritulio formos Pasaulio žemėlapyje, kuriame pažymėta ir Lietuva, yra pažymėti keliai, jungiantys stambiausias gyvenvietes, kartografuotas įtvirtintų pilių piešiniais. Šalia šių kelių tapačiu ženklu pažymėtos kitos gyvenvietės. Žemėlapyje toks kelias pažymėtas ir tarp „ROSSIA“ ir “LITVANA“užrašų, fiksuojančių to laikmečio svarbių valstybių pavadinimus (1. pav., 2. pav.).

XVI amžius – kartografijos klestėjimo amžius, tuomet buvo sudaryti žinomiausių Europos kartografų žemėlapiai (Miunsteris, Merkatorius, Ortelijus, Vapovskis, Grodeckis Strubičius, Magnusas).

Šiam laikmečiui priskirtinas ir kartografijos šedevru laikytinas 1613 m. M.K.Radvilos-Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapis. Dar 200 metų po išleidimo juo naudojosi vėlesni žemėlapių autoriai. Grafo M.K.Radvilos LDK žemėlapis yra plačiai paplitęs, jis publikuotas daugelyje leidinių, susietų su Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimu. Deja, ir šiame žemėlapyje sausumos keliai nepažymėti. Tačiau žemėlapio aprašomojoje dalyje teikiama informacija keliautojams: Šita šalis lengvai iš visų pusių prieinama keliu tikru ir nevaržomu, priešingai kitų autorių nuomonei, kurie sako, kad ji prieinama tiktai žiemą, nes keleivis iš Lenkijos keliaudamas, kaip sakoma, nė kojų pėdų nesušlaps.

Tačiau būta ir išimčių. Pvz. lenkų kartografas Andreas Pograbka (mirė 1602m.) 1570 m. Venecijoje išspausdintame 1:2000000 68x47 cm. Vidurio Europos žemėlapyje (Partis Sarmatiae Europeae, que Sigismunddo Augusto Regi Poloniae Potentissimo subiacet nova descriptio...) pažymėjo traktus tarp Krokuvos, Gardino ir Vilniaus. Autorius studijavo Krokuvoje, Bolognoj ir Paduvoj, kur įsigijo daktaro laipsnį. A.Pograbka savo žemėlapiui naudojo Grodeckio ir Merkatoriaus žemėlapius, nes neturėjo pakankamai Lenkijos kartografinės medžiagos. Žemėlapis turtingas topografinėmis detalėmis ir geografiniais vardais, tame tarpe ir Lietuvos teritorijoje pažymėtais keliais (3. pav.). Žemėlapis išskirtinis tuo, kad LDK teritorijoje, žemiau Neries upės žemupio yra patalpinti arklių traukiamų rogių piešiniai, taip pat akcentuojami susisiekimo keliai.

Fra Mauras 1459

2. pav. FRA MAURO žemėlapio fragmentas

A.Pograbka 1570

3. pav. A.POGRABKOS žemėlapio rytinė dalis, 1570 m.

Keliai XVII-XVIII amžių žemėlapiuose

Keliai retai buvo žymimi ir XVII amžiaus žemėlapiuose, nes pagal to meto kartografines tradicijas kelius interpretuodavo pagal pažymėtų gyvenviečių eiliškumą, tam tikromis kryptimis.

Užsienio kartografų XVII a. pabaigos − XVIII a. pradžios žinomi žemėlapiai, kuriuose yra pažymėti Lietuvos teritorijos keliai. Įdomiausias švedų kartografo 1702 metų Žemaitijos žemėlapis (4. pav., 5 pav.). Pastarasis 2006 m. buvo eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje Švedijos karalystės ambasados Lietuvoje parengtoje parodoje „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vėliavos ir žemėlapiai“. Iš Švedijos karo archyvo gavus šio žemėlapio skaitmeninę kopiją, žemėlapis pirmą kartą teikamas Lietuvos visuomenei be jo autoriaus nuorodos, nes autorius švedų kartografų nenustatytas.

Iki XIX a. sauskeliai Lietuvoje, kaip ir kitose to laikmečio Europos valstybėse ,dar neturėjo kietos dangos, dažniausiai tai buvo žemės paviršiuje įrengti gruntkeliai. Pašto keliai-traktai skyrėsi tik platesne važiuojamąja dalimi, kartkartėmis šalia kelio iškastais grioviais,bei 2- 4 eilių beržų eilių apsodinimu.

Nuo XVII a. vidurio prasidėjo Lietuvos ūkio smukimas, dažni karai. XVIII a. pirmoje pusėje padėtis išliko panaši dėl ilgai užsitęsusio Šiaurės karo. Todėl šiame laikmetyje težinomi tik svečių šalių kartografų Lietuvos teritorijos žemėlapiai su juose pažymėtais keliais. Pvz.: anglų H.Moll „Poland subdivised into its several palatinats...“ (6. pav., 7. pav.), 26x20, London, 1736 m. ir E.Bowen „A new and accurate Map of Poland, Lithuania divided into its Palatinats...“, 42x34, London, 1747 m. Tai Lenkijos ir Lietuvos žemėlapiai, kuriuose nurodytos palatinatų administracinės ribos.

Žemaitija 1702

4. pav. ŽEMAITIJOS žemėlapis, 1702 m.

Žemaitija 1702

5. pav. ŽEMAITIJOS žemėlapio fragmentas

H.Moll 1736

6. pav. H.MOLL LENKIJOS žemėlapis, 1736 m.

Tik XVIII a. antroje pusėje pasirodo žemėlapiai, kurių pavadinime įvardijami keliai.

Tokiu laikytinas 1773 m. prancūzų kalba Varšuvoje atspausdintas lenko iš prancūzų šeimos, karaliaus Stanislovo II Poniatovskio dvaro geografo Herman Karol de Perthees (1739-1817) žemėlapis „Carte Generale & Itineraire de Pologne“. Jis sudarytas, panaudojant Bartolomėjo Folino žemėlapį „Carte generale et nouvelle de toutte la Pologne du Grand Duche de Lithuaniae et des pais limitrofes“, Varšuva, 1770 m. (8. pav.) ir G.A.Rizzi-Zannoni (1731-1814) žemėlapį „Carte de la Pologne divisee par provinces et palatinats et subdivissee par districts“, Paryžius, 1772 m. Juose prie kelių tankiai sužymėtos gyvenvietės ir pašto stotys.

Kelių pažymėjimas 1773 m. Lenkijos žemėlapyje dar nepakankamai tikslus. Per Lietuvos vidurio lygumą jame nubrėžtas kelias Rygos link, kurio pradžia Kaune. Nuo Kauno taip pat atsišakoja du keliai: vienas − per Vilnių į Minską, o antras − pro Prienus, Alytų, Merkinę, Gardiną į Varšuvą. Deja, šiame žemėlapyje nepažymėtas ir svarbus Lietuvai traktas į Padauguvį, t.y. Vilniaus − Drujos kelias, ėjęs per Nemenčinę, Švenčionis, Vydžius, Breslaują.

Po 1795 Lietuvos ir Lenkijos galutinio padalijimo tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos paplito daug žemėlapių su Lietuvos ir Lenkijos trijų padalijimų istorinėmis ribomis. (J.Cary, Didier Robert de Vaugondy, W.Faden).

Populiariausias šios paskirties žemėlapis, kuris dažnai sutinkamas internetinėse svetainėse − 1799 metų anglo geografo Willem Faden žemėlapis „Map of the KINGDOM

of POLAND and GRAND DUTCHY of LITHUANIA including SAMOGITIA and CURLAND divided according to their dismemberments...“ (9 pav.).

Rusijai atitekusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorija 1797 m. buvo apjungta į Lietuvos guberniją (pradžioje vadintą vietininkyste). Rusijos imperijos gubernijų atlaso 1800 metų žemėlapyje šios gubernijos keliai nėra pažymėti.

H.Moll 1736

7. pav. H.MOLL LENKIJOS žemėlapio fragmentas

Perthees 1773

8. pav. PERTHEES LENKIJOS žemėlapis, 1773 m.

W.M.Faden 1799

9. pav. W.M.FADEN žemėlapis, 1799 m.

To laikmečio keliai pažymėti Kuršo, Minsko, Smolensko, Lietuvos Vilniaus ir Gardino, Baltarusijos Vitebsko ir Mogiliovo gubernijų 1807 m. žemėlapyje (32x26), kuris patalpintas 1807 m. Rusijos imperijos naujausio skirstymo gubernijomis ir sritimis atlase.

Naujai įsigytų LDK žemių topografinis kartografavimas

Po trečiojo Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasidalijimo, šalys užkariautojos įsteigė naujus administracinius darinius. Prūsija iš Lietuvos Užnemunės ir dalies Lenkijos įkūrė Naujosios Rytų Prūsijos provinciją, o Rusija iš Lietuvai priklausiusios teritorijos įsteigė Vilniaus ir Slonimo vietininkystes, kurios 1797 m. buvo apjungtos į Lietuvos guberniją. 1801m. Lietuvos gubernija buvo padalyta į Vilniaus ir Gardino gubernijas. Naujų žemių įsisavinimui buvo reikalinga turėti stambaus mastelio topografinius žemėlapius. Pirmieji priskirtą teritoriją pradėjo kartografuoti prūsai. Jie 1800 m. atliko 1:33 000 mastelio topografinę nuotrauką pavadintą „Naujosios Rytų Prūsijos provincijos karinis žemėlapis“ Šią topografinę nuotrauką sudarė 122 lauko planšėtės, kurių 33 apėmė dabartinę Lietuvos Suvalkiją. Nuotrauka nebuvo tiražuota, tad vyravo nuomonė, kad ji žuvo II-jo pasaulinio karo metu. Tačiau, ji buvo aptikta Berlyno bibliotekos Rytų Prūsijos skyriuje. Generalizuojant šią topografinę medžiagą Jonas Kristupas fon Tekstoras sudarė 15 lapų M 1:152 000 apžvalginį žemėlapį pavadintą "Topographish-Militarische Karte vom vormaligen Neu-Ostprussen ...“, o D.F.Sotzmanas 1808 m. išleido jį Berlyne. Jame pažymėti svarbiausieji šios teritorijos keliai.

Naujoji Prūsija

 

 

10. pav. Naujosios Rytų Prūsijos provincijos karinio žemėlapio Kauno lapas, 1795-1800 m

Rusai įgytą Lietuvos teritoriją pradėjo kartografuoti tik 1818 m. M 1:21 000 (pusė varsto colyje) ir Vilniaus gubernijos nuotrauka 663 planšėtėse buvo baigta 1828 m. Ši nuotrauka buvo tiražuojama tik atskiruose strategiškai svarbiuose plotuose, o jos visuma buvo panaudota visos eilės smulkesnių varstinių žemėlapių sudarymui ir leidybai. Pvz.: 10 varstų M 1:420 000 topografinės nuotraukos leidyba buvo atlikta 1820 − 1839 m. žemėlapius įvardinant „Specialnaja karta zapadnoj Rossii“.

11

11 pav. 10 varstų colyje žemėlapio fragmentas (14 lapas)

Po 1867 m., atnaujinus šių žemėlapių leidybą, žemėlapis įvardintas “Specialnaja desiativerstnaja karta Evropeiskoj Rossii“.

Romualdas Girkus, Lietuvos kartografų draugija

Gražina Sližienė, UAB „Aerogeodezijos institutas“, Kauno kolegija

Publikuota LIETUVOS KELIAI 2010/2

Kalbos, Languages, Языки
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.00 sekundes 1,688,379 unikalūs lankytojai