2017-08-17 14:27:30
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· 1:10000
· 1:2000
· 1:25000
· 1:5000
· 1:50000

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

TSRS (1945-1990) žemėlapiai
Glausta Sovietinių žemėlapių (1945-1990) apžvalga

Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, trukusiu nuo 1944 iki 1990 metų, strategiškai svarbų imperijos pakraštį užimančios Lietuvos teritorijos kartografavimui buvo skiriamas didelis dėmesys, baigiantis karui, sovietų kariškiai fronto užnugaryje ėmėsi Baltijos šalių, Lenkijos, o vėliau ir Vokietijos prieškarinių trianguliacijos tinklų jungimo į vieningą sistemą, bei jų sutankinimo. Lietuvos teritorijoje iki 1949 m. buvo išmatuotas 2, 3 ir 4 klasių trianguliacijos tinklas, jungiantis apie 23004 punktų, kuris rėmėsi prieškariniu pirmosios eilės trianguliacijos tinklu. Dar prieš karo pabaigą buvo suspėta sujungti Baltijos šalių, Lenkijos, Baltarusijos ir vakarinės Rusijos prieškarinius niveliacijos tinklus. Užimtų teritorijų geodeziniai tinklai tada buvo labai reikalingi sovietų kariškiams, skubėjusiems daryti 1:25000 mastelio topografinę nuotrauką ir jos pagrindu išleisti arba atnaujinti to paties ir smulkesnių mastelių topografinius žemėlapius.

Planimetrinio geodezinio pagrindo punktų koordinatėms skaičiuoti Sovietų Sąjungos Ministrų tarybos 1946. 04. 07 nutarimu buvo įvesta 1942 m. koordinačių sistema, kurios pradinio punkto - Pulkovo observatorijos koordinatės B=59°46' 18.55"; L=30°19'42.09". Geodezinių punktų ir topografinių žemėlapių lapų rėmelių kerčių stačiakampes koordinatės 1942 m. sistemoje skaičiuotos Gauso ir Kriūgerio projekcijos 6° zonose, remiantis Krasovskio elipsoido parametrais. Tuo pačiu nutarimu Sovietų Sąjungoje įvesta Baltijos aukščių sistema, pagrįsta Kronštato futštoko nuliu.

1959 - 1969 m. Sovietų kariškiai sudarė Lietuvos teritorijoje naują antrosios ir žemesnių klasių trianguliacijos tinklą su poligonometrijos intarpais, jungiantį apie 1800 punktų ir tenkinantį griežtesnius tikslumo reikalavimus. Neįjungtieji į naująjį tinklą ankstesnės trianguliacijos punktai buvo priskirti geodeziniam sutankinimo tinklui. Septintame XX a. dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje įvesta 1963 m. koordinačių sistema, skirta . civilinėms organizacijoms. Tuomet buvo pakeista topografinių žemėlapių lapų rėmelių padėtis bei jų nomenklatūra. Kiek vėliau įvesta 1977 m. Baltijos aukščių sistema, įnešusi nežymius Lietuvos teritorijos niveliacijos punktų altitudžių pokyčius.

Sovietmečio pabaigoje topografinių žemėlapių kategorijai buvo priskiriami 1:1000000, 1:500000, 1:200000, 1:100000, 1:50000, 1:25000 ir 1:10000 mastelių detalūs bendrieji topografiniai žemėlapiai, kurių turinį sudarė vietovės objektai ir žemes paviršiaus reljefas. Būdinga tai, iki 1954 m. buvo laikoma jog darant topografinę nuotrauką 1:10000, gaunamas šio mastelio topografinis planas. Vėlesniais metais 1:10000 mastelio vietovės kartografinis vaizdas vadintas topografiniu žemėlapiu, tuo tarpu 1982 - 1983 m. padarius Vilniaus miesto ir apylinkių topografinę nuotrauką 1:25000, išleistas to paties mastelio topografinis planas. Stambiųjų mastelių - 1:5000, 1:2000, 1:1000 ir 1:500 topografinės nuotraukos rezultatai per visą sovietmetį buvo laikomi topografiniais planais.

Pagal Sovietų kariškių terminologiją žemėlapis 1:1000000 vadintas strateginiu, o 1:500000 ir 1:200000 mastelių topografiniai žemėlapiai priskirti operatyvinių žemėlapių grupei. Pirmasis iš jų dažniausiai buvo naudojamas karinėje aviacijoje. 1:100000, 1:50000 ir 1:25000 mastelių topografiniai žemėlapiai sudarė taktinių žemėlapių grupę. Civilinėje vartosenoje pastarųjų mastelių žemėlapiai buvo laikomi bendros paskirties valstybiniais topografiniais žemėlapiais.

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais pagrindinis topografinės nuotraukos mastelis buvo 1:25000.Smulkesnių mastelių žemėlapiai sudaryti sumažinus ir generalizavus pagrindinio žemėlapio turinį, šimtmečio pabaigoje beveik visą Lietuvos teritoriją apėmė žemėlapis 1:10000, su atvaizduotu reljefu horizontalėmis, išvestomis atsižvelgiant į vietovės miškingumą ir reljefingumą kas 1,0 arba kas 1,5 m. Remiantis šiuo žemėlapiu, tapusiu pagrindiniu, buvo atnaujinamas žemėlapis 1:25000, o pastarasis panaudotas atnaujinant smulkesnių mastelių žemėlapius. Reljefo laiptas (h) buvo griežtai siejamas su masteliu. Visuose žemėlapio 1:25000 lapuose h=5m, 1:50000 h = l0 m, o 1:100000 h=20 m.

Svarbiausius geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus pokario pradžioje darė Lietuvos teritorijoje sovietų kariškiai. Jų jėgomis buvo sudaryti valstybinio planimetrinio geodezinio pagrindo punktai bei 1:25 000 ir smulkesnių mastelių topografiniai žemėlapiai. Civilinėms organizacijoms buvo patikėta 1:10000 ir stambesnių mastelių topografinė nuotrauka bei krašto niveliacijos tinklai. Tik šimtmečio pabaigoje Lietuvos teritorijos topografinius žemėlapius atnaujino nebe kariškiai, o vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos (VGKV) 5 įmonė.

Sovietų Sąjungos valdytoje teritorijoje daromų geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų technologija, rezultatų tikslumas ir apipavidalinimo pobūdis buvo griežtai reglamentuoti. Tam buvo leidžiamos ir periodiškai atnaujinamos detalios topografinių darbų instrukcijos, sutartiniai ženklai bei normatyviniai dokumentai. Civilinių organizacijų atliekamus geodezinius ir topografinius darbus prižiūrėjo VGKV Teritorine inspekcija, su kuria buvo derinami techniniai projektai bei sąmatos ir kuri buvo įpareigota organizuoti užbaigtų darbų priėmimą. Du pirmuosius pokario dešimtmečius visų mastelių Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai su valstybiniu planimetriniu geodeziniu pagrindu susieti topografiniai planai buvo sudaromi išskirtinai tik skersinėje ritininėje lygiakampėje Gauso ir Kriūgerio projekcijoje. Šią projekciją pasiūlė 1825 - 1830 m. vokiečių matematikas, astronomas, geodezininkas ir fizikas Karlas Frydrichas Gausas (1777 - 1855). Detalią projekcijos studiją pateikė po autoriaus mirties, 1912 m., Potsdamo geodezijos instituto profesorius Luisas Kriūgeris (1857 - 1923). Gauso ir Kriūgerio kartografinė projekcija tai vienas labiausiai paplitusių Žemės elipsoido atvaizdavimo plokštumoje būdų, naudojamų sudarant topografinius žemėlapius. Taikant šią projekciją, į plokštumą projektuojamas elipsoido paviršius dalijamas į zonas, kurias riboja dienovidiniai, išvesti 6° arba kas 3° geografinės ilgumos. Kiekvieną zoną atitinkantis elipsoido paviršiaus elementas projektuojamas į ritinį, besiliečiantį su elipsoidu ties zonos viduriu einančiu dienovidiniu, vadinamu ašiniu. Iki 1946 m. Sovietų Sąjungoje naudotas Beselio elipsoidas, kurio parametrai a = 6 377 397,155 m; h 356 078,963 m. Lietuvos teritorija telpa ketvirtoje ir penktoje 6° zonose, kurių ašinių dienovidinių ilguma 21° ir arba septintoje, aštuntoje ir devintoje 3° zonose su 21°, 24° ir 27° ašiniais dienovidiniais. Pokario pradžioje Lietuvos teritorijos 1:10000 ir smulkesnių mastelių topografiniai žemėlapiai sudaromi Gauso ir Kriūgerio projekcijos 6° zonose. 1:5000 ir stambesnių mastelių topografiniams planams sudaryti naudotos tos pačios projekcijos 3° zonos.

1942 m. koordinačių sistemoje sudarytų žemėlapių ir planų skaidymas lapais ir jų nomenklatūra

Lietuvos teritorijos topografinių žemėlapių, sudarytų 1942 m. koordinačių sistemoje, turinio suskaldymas lapais ir jų įvardijimo sistema pagrįsti tarptautiniu pasaulio žemėlapiu 1:1 000 000 (Carte internationale du monde au 1:1000000), dėl kurio sudarymo principų buvo susitarta tarptautinėje kartografų konferencijoje, įvykusioje Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1913 m., Paryžiuje. Tarptautinio pasaulio žemėlapio lapų rėmeliai trapeciniai. Jie sutapdinti su dienovidiniais, kas 6°ilgumos, pradedant nuo Grinvičo ir su lygiagretėmis, einančiomis kas 4° platumos. Juostos tarp lygiagrečių įvardytos lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis tolstant nuo pusiaujo abiejų polių link, o kolonos tarp dienovidinių numeruotos arabiškais skaitmenimis, didėjančiais rytų kryptimi. Kolonų numeravimas pradėtas nuo dienovidinio, kurio Grinvičo ilguma 180°. Pasaulio žemėlapio 1:1000000 lapų pavadinimai sudaryti iš raidės, nurodančios platumos juostą ir skaičiaus, nurodančio ilgumos koloną. Norint atskirti vienodai įvardytus pusrutulių lapus, numatyta rašyti prieš šiaurės pusrutulio lapų pavadinimus raidę N, o prieš pietinio - S. Įvardijant po Antrojo pasaulinio karo išleistus pasaulio žemėlapio lapus, apimančius Baltijos šalis pavadinimuose pusrutulių nuorodų jau nebebuvo.

Tarptautinio pasaulio žemėlapio lapų rėmeliai skaido Lietuvos teritoriją į keturias dalis, apimančias pakraščius lapų 0-34, 0-35, N-34 ir N-35. 1:1000000 mastelio pasaulio žemėlapis buvo sudaromas ir leidžiamas po Pirmojo pasaulinio karo bendromis suinteresuotų šalių lėšomis ir pastangomis. Lietuva žemėlapio sudaryme nedalyvavo. Lapą O-34 išleido Švedija, N-34 ir N-35 lapus ėmėsi sudarinėti Lenkija, O-35 - Latvija ir Estija.

Lietuva Tarptautinio žemėlapio rėmuose

Tarptautinio pasaulio žemėlapio 1:1000000 Lietuvos, Latvijos, Estijos teritoriją apimančių lapų išdėstymo schema

Minėtoje 1913 m. tarptautinėje geografų konferencijoje buvo susitarta 1:1000000 mastelio žemėlapį sudaryti modifikuotoje daugiasienio projekcijoje, tačiau pokario metais Sovietų Sąjungoje visi šio žemėlapio lapai buvo sudaromi skersinėje ritininėje Gauso ir Kriūgerio projekcijoje, naudojant konferencijoje priimtus trapecinius lapų rėmelius ir jų pavadinimus. Skaidant pastarojo žemėlapio lapus gauti visų mastelių pokarinių Lietuvos teritorijos topografinių žemėlapių lapai.

Dalinant žemėlapio 1:1000000 lapą į keturias dalis, įvardytas rusiškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, prirašytomis prie skaidomo lapo pavadinimo, gauti 1:500000 mastelio žemėlapio lapai. Tą patį pradinį lapą padalinus į 36 dalis, pažymėtas romėniškais skaitmenimis, gauti 1:200 000 mastelio žemėlapio lapai, o jį dalinant į 144 dalis, žymimas arabiškais skaitmenimis, gaunami 1:100 000 mastelio žemėlapio lapai.

Operaciniai žemėlapiai

1:1000000 žemėlapio skaldymas stambesnių mastelių žemėlapių lapais

Kitų mastelių - 1:50000, 1:25000 ir 1:10000 žemėlapių lapai gaunami skaidant lapus 1:100 000 prisilaikant žemiau pateiktos schemos, kurioje duoti minėtų mastelių žemėlapių lapų pavadinimų sudarymo pavyzdžiai. Skaidant tą patį pradinį 1:100 000 mastelio lapą gaunami 256 topografinio plano 1:5000 lapai. Pastarąjį lapą dalinant į 9 dalis, gaunami plano 1:2 000 lapai.

1:25000, 1:10000

1:100000 žemėlapio skaldymas stambesnio (1:50000, 1:25000, 1:10000, 1:5000, 1:2000) mastelio žemėlapių lapais

Mastelis

Lapo dydis

platumos kryptimi

Lapo dydis

ilgumos kryptimi

Lapo dydis, mm

platumos kryptimi

Lapo dydis, mm

ilgumos kryptimi

Plotas

ties 54°

Plotas

ties 56°

1:500000 445,2 393,5 42753,5 40604,7
1:200000 1°20′ 371,0 327,9 4827,4 4591,7
1:100000 20′ 30′ 371,0 327,9 1211,7 1152,9
1:50000 10′ 15′ 371,0 327,9 303,5 288,8
1:25000 5′ 7′30″ 371,0 327,9 76,0 72,3
1:10000 2′30″ 3′45″ 463,8 409,9 19,0 18,1
1:5000 1′15″ 1′52,5″ 463,8 409,9 4,753 4,524
1:2000 0′25″ 0′37,5″ 386,6 341,5 0,528 0,503

Lietuvos teritorijos topografinių žemėlapių ir planų, sudarytų 1942 m. koordinačių sistemoje, lapų matmenys

1963 m. koordinačių sistema, žemėlapių ir planų skaidymas lapais ir jų nomenklatūra

1963 m. sistemoje vietovės taškų stačiakampės koordinatės skaičiuojamos Gauso ir Kriugerio projekcijoje, remiantis Krasovskio elipsoido parametrais, tik apsiribojant 3° zonomis. Kitokios negu 1942 m. sistemos stačiakampės koordinatės gautos perkėlus zonų ašinius dienovidinius ir pakeitus jose koordinačių pradžią. Naujoje koordinačių sistemoje gautieji topografiniai žemėlapiai buvo spausdinami tokių pačių matmenų lapuose, kaip ir prieš pakeičiant koordinačių sistemą, tačiau lapų užrėmiuose nebuvo rašomos nei su rėmeliais sutampančių dienovidinių ir lygiagrečių elipsoidinės koordinatės, nei stačiakampės kilometrinio tinklo linijų minutės. Nustatyta, jog Lietuvos teritorija telpa trijose Gauso ir Kriugerio projekcijos zonose, kurių ašiniai dienovidiniai nutolę į rytus nuo Grinvičo 21°57', 24°57' ir 27°57'. Visose zonose abscisių nuliai nukelti į šiaurę nuo pusiaujo susikirtimo su ašiniu dienovidiniu po lygiai: 11057,63 m. Zonose priimtos skirtingos ašinių dienovidinių ordinatės: ties 21°57' +250 000,00 m, ties 24°57' +1250 000,00 m ir ties 27°57' +2 250 000,00 m .

Įvedus 1963 m. koordinačių sistemą, šioje sistemoje buvo sudaryti ir išleisti 1:100000, 1:25 000 ir 1:10 000 mastelių Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai, jų turinį nukopijavus nuo anksčiau išleistų identiškų žemėlapių. Minėtų mastelių naujos laidos žemėlapiai atspausdinti trapeciniais rėmeliais apribotuose lapuose, kurių kampinės dimensijos matmenys sutampa su 1942 m. koordinačių sistemoje leistų tų pačių mastelių žemėlapių matmenimis.

Derinantis prie 1963 m. koordinačių sistemos zonų ašinių dienovidinių, naujos laidos 1:100 000 žemėlapio lapai pastumti į vakarus per 3' ilgumos. Be to, šie lapai dar pastumti į pietus per 1'.

1:100 000 mastelio žemėlapio lapai įvardyti platumos juostų ir ilgumos kolonų numeriais, juostos sunumeruotos iš pietų į šiaurę, o kolonos - iš vakarų į rytus.

Lietuvos teritorija priskirta koordinačių sistemos C regionui. Ši raidė buvo rašoma prieš kiekvieną naujoje sistemoje išleisto žemėlapio lapo pavadinimą, taip sudarant analogiją su 1942 m. sistemoje išleistų tų pačių žemėlapių numeriais.

Stambesnių mastelių žemėlapių lapai gauti skaidant 1:100000 mastelio lapą, prisilaikant nustatytos tvarkos ir gaunamų lapų įvardijimo principų (žiūr. aukščiau esantį 1942 m. koordinačių sistemos žemėlapių sudarymo principą). Įdomu, jog 1:50000 mastelio žemėlapiai nebuvo leidžiami 1963 m. koordinačių sistemoje.

193 m. koordinačių sistema

1:100000 žemėlapių 1963 m. koordinačių sistemoje rinktinis lapas (kartu atvaizduotas ir 1942 m. koordinačių sistemos to paties mastelio 1:100000 žemėlapių suskaidymas), galima pasididinti (nuoroda

L: S.Kazakevičius. Antrojo Pasaulinio karo ir pokario metų Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai, V.2000

Skirtingo mastelio sovietinių (genštabo ir GUGK) žemėlapių tapačiai vietovei palyginimas
Kad įsivaizduoti, kokiu detalumu atvaizduojama vietovė skirtingo mastelio sovietiniuose topografiniuose žemėlapiuose, prstatome sovietinių žemėlapių tai pačiai vietovei fragmentus (1:5000, 1:10000, 1:25000, 1:50000, 1:100000, 1:200000, 1:500000 mastelio žemėlapiai).

1:5000
Pilnas sovietinio žemėlapio masteliu 1:5000 lapas C-48-19-(87). Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda). Šis ir žemiau esnatys žemėlapių fragmentai atvaizduoja tapačią vietovę (Vietovė į R. nuo Gaulėnų, Telšių raj., Šatrijos ir Ražuolės upių santaka).

C-48-19-A-g-2
Ketvirtadalis žemėlapio masteliu 1:10000 (1cm-100 m) C-48-19-A-g-2 (atvaizduojama ta pati vietovė), žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda).

C-48-19-A-v
1/16 sovietinio žemėlapio masteliu 1:25000 C-48-19-A-v, atvaizduoama ta pati vietovė.

N-34-10-A
1/64 sovietinio žemėlapio masteliu 1:50000 N-34-10-A,.

C-48-19
Fragmentas sovietinio 1:100000 (1 cm- 1 km.) žemėlapio C-48-19, ryškesnis fragmentas atvaizduoja tapačią vietovę kaip ir aukščiau pateikti fragmentai.

N-34-V
Fragmentas sovietinio 1:200000 (1cm- 2km) žemėlapio N-34-V. Ryškesnis fragmentas atvaizduoja tapačią vietovę kaip ir aukščiau pateikti fragmentai.

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.01 sekundes 3,589,306 unikalūs lankytojai
NUTRILITEā„¢ maisto papildai ir vitaminaiSvorio metimas - bodykey by NUTRILITEā„¢AMWAY HOME valymo priemonÄ—sMaistas ir gÄ—rimaiAMWAY HOME indų plovimo priemonÄ—sAMWAY HOME skalbimo priemonÄ—sDozatoriai ir aplikatoriaiGLISTERā„¢ burnos priežiÅ«raBODY SERIESā„¢ linija ir kitos kÅ«no priežiÅ«ros priemonÄ—sVyrų odos priežiÅ«ros priemonÄ—sSATINIQUEā„¢ plaukų priežiÅ«rabeautycycleā„¢ kosmetikaARTISTRYā„¢ odos priežiÅ«raARTISTRYā„¢ dekoratyvinÄ— kosmetikaKvepalaieSpringā„¢ vandens valymo sistemaVirtuvÄ—s reikmenysAutomobilių priežiÅ«ra