Visai netikėtai į rankas papuolė keletas unikalių pieštinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Palenkės vaivadijos žemėlapio lapų datuotų 1793 metais (žemėlapiai skaitmenizuoti). Žemėlapio turinys pateikiamas rusų kalba kirilica. Informacija apie patį žemėlapį, jo sudarytojus gana skurdoka, literatūros šaltiniuose beveik neapčiuopiama. Prieš analizuodami žemėlapį, apžvelgsime istorinius žemėlapio atsiradimo aspektus.

Prieštaraudama Ketverių metų seimo (1788-1792) priimtoms reformoms, Rusijos imperijos valdovė Jakaterina II, baigusi karą su Turkija (1787-1791), ėmėsi organizuoti konfederaciją, nukreiptą prieš reformų šalininkus. Konfederacijos tikslas buvo su Rusijos parama likviduoti Ketverių metų Seimo pažangias reformas ir Gegužės trečiosios konstitucijos nustatytą Abiejų Tautų Respublikos santvarką. Konfederacijos šalininkai, pasivadinę LDK generaline laisvąja konfederacija, 1792 gegužės 14 d. Targovicos miestelyje (Ukraina) paskelbė Manifestą, kuriame protestavo prieš Seimo reformas, taip pat buvo skelbiama, kad Rusijos kariuomenė įžengia į Respubliką konfederatų prašymu.

Rusijos imperijos kariuomenės korpusas vadovaujamas kunigaikščio Dolgorukovo ties Daugpiliu 1792 metų gegužės 14 d. persikėlė per Dauguvos upę, tuo iš šiaurės-rytų pradėdamas Rusijos invaziją į LDK ir Lenkijos Respubliką.

1792 metų Rusijos imperijos invazija į LDK ir Lenkijos respubliką

1792 metų birželio 3 dieną generolo majoro F.P.Denisovo vadovaujami du pėstininkų batalionai įžengė į Vilnių, rugpjūčio pradžioje Rusijos imperijos kariuomenė užėmė ir Varšuvą. Iki 1794 metų sukilimo (1794 balandžio mėn.) Vilniuje buvo dislokuotas Rusijos kariuomenės garnizonas, vadovaujamas generolo majoro N.D.Arsenjevo, kurį sudarė 5 artilerijos kuopos, 2 pėstininkų ir 1 jėgerių batalionai, 1 kazokų pulkas; artilerija buvo paskirstyta. Generolo-anšefo M.N.Krečetnikovo (1729-1793) armijos Generalinio štabo generolu-kvartirmeisteriu 1792 metais buvo paskirtas generolas I.I.Germanas (1740-1801). Generolas-kvartirmeisteris Ivanas Ivanovičius Germanas 1792-1793 metais vadovavo Lietuvos ir Palenkės (Подляхия) žemėlapio sudarymui. Generolas-kvartirmeisteris I.I.Germanas, 1796 metais Rusijos imperatoriui Pavelui I panaikinus Generalinį štabą, tapo naujai įkurtos Jo Imperatoriškos Didenybės svitos kvartirmeisterių dalies (свита Его Императорского Величества по квартирмейстерской части) viršininku (iki 1798 m.). Šios tarnybos kariai vykdė topografavimo darbus Suomijoje ir Lietuvoje, braižė Jo Didenybės asmeninėje braižykloje (Собственная Его Величества чертёжня), taip pat ėjo pareigas reguliariose pajėgose.

1772-1796 metais Rusijos imperijos kariuomenės generalinis štabas funkcionavo pagal 1772 metų generolo F.V.Bauro pertvarkos modelį, kvartirmeisterių dalis užsiėmė pagrindinai karine kartografija. Visi generalinio štabo karininkai, kolonų vadovai (колонновожатые) taikos metu vykdė braižymo, planų bei žemėlapių sudarymo darbus, gilino teorines žinias. Karo metu generolas-kvartirmeisteris, paskirtas į kovos veiksmus vykdantį vienetą, privalėjo Karinei kolegijai pateikti karinių veiksmų, stovyklų, kelių, kuriais vyko kariuomenės dalinių judėjimas, planus, „karines pastabas“ šiems planams. Tokios pačios pareigas vykdė ir Generalinio štabo karininkai priskirti kariniams vienetams. To laikmečio karinių-topografinių nuotraukų sudarymo metodika aprašyta S.Nazarovo vadovėlio „Praktinė geometrija...“ (1761, 1768). Vadovėlyje mokoma, jog ypatingą dėmesį reikia skirti objektų tarpusavio išsidėstymui ir orientavimui, aprašyti miškus, kalnus, nurodyti, kokie kaimai ir gyvenvietės šalia jų randasi, sužymėti miškų kelius, ežerus... viską įvertinti iš aukštesnės vietos, viską išbraižyti baltame plane pagal mastelį... Principinė naujovė lauko kartografavime buvo bruljono (juodraščio) išbraižymas tiesiogiai lauke menzuloje. Naudojami instrumentai: astroliabijos su busolėmis ir stovais, ilgiui matuoti - grandinės. Akiniai planai ir žemėlapiai buvo sudaromi be instrumentų. Ant žemėlapio iš pradžių buvo įbrėžiamas lygiagrečių ir vertikalių linijų tinklas (paprastai intervalas būdavo 0,5 colio) Vertikalios linijos turėjo nurodyti meridianų kryptį, Topografas, priėjęs pirmą posūkį, pasukdavo dešinėn ir vėl eidavo iki pirmo posūkio dešinėn ir t.t. iki uždarydavo ratas. Toliau nuotraukos sudarymas buvo vykdomas panašiai, tik pirmą posūkį jau darant nuo antrojo posūkio dešinėn. Atstumai buvo matuojami žingsniais arba iš akies.

Kuo galėjo pasiremti generolas-kvartirmeisteris I.I.Germanas sudarydamas 1793 metais Lietuvos ir Palenkės žemėlapį?

Karolio Pertheeso (K.Perthees) (1739-1814) Lenkijos ir LDK valstybės pulkininko, kartografo parengti ir išleisti (kaip ir parengti tačiau neišleisti) žemėlapiai tapo karaliaus Stanislovo Augusto privačios žemėlapių kolekcijos perlais. Vertėtų paminėti retus ir unikalius K.Perthees‘o detalius Lenkijos vaivadijų žemėlapius (mastelis 1:225000): parengta buvo Krokuvos, Polocko, Liublino, Mozūrijos Ravsko, Sandomiro, Mazoviecko, Lečynsko, Poznanės, Kališo, Kujavijos Bresto, Inovroclavo ir Palenkės (pastarasis 1795 m.) (iš jų tik 5 žemėlapiai išleisti, kiti pasiliko rankraštyje). Išleisti detalieji žemėlapiai arba jų ruošiniai, turėję tapti detalaus Lenkijos atlaso dalimi, galėjo būti panaudoti Lietuvos ir Pelenkės žemėlapio (1793, Rusijos imperijos Generalinis štabas) leidimui.

Be to reikėtų paminėti K.Perthees‘o iniciatyva surinktą ir apibendrintą „Lenkijos karalystės parapijų statistinį-geografinį aprašymą“, susidedantį iš 13 tomų rankraščio ir aprašymų. Rinkinys datuojamas 1791 metais. Duomenys aprašymui surinkti 1783-1791 metais (duomenų rinkėjai parapijų kunigai, vadovavo kunigas Poniatovskis, virš 30 tomų rankraščių). Literatūros šaltinių duomenimis(1932) „Lenkijos karalystės parapijų statistinis-geografinis aprašymas“ išlikęs ir randasi Kijevo universiteto bibliotekos, Lenkijos nacionalinės bibliotekos fonduose.

Vilniaus ir Poznanės jėzuitai (jėzuitų kolegijos) bei Vilniaus universiteto astronomai, karaliaus Stanislovo Augusto iniciatyva 1766-1768 metais išmatavo ir paskelbė apie 20 Lietuvos, Kuršo ir Palenkės miestų geografines ilgumas, kurios turėjo būti panaudotos M.Počobuto žemėlapiui (žemėlapis neišleistas). Geografinės Lietuvos ir Palenkės miestų koordinatės tikėtina taip pat buvo panaudotos Lietuvos ir Palenkės žemėlapio (1793, Rusijos imperijos Generalinis štabas) leidimui.

Šiek tiek istorijos: 1775 metai paminėtini kaip pastovaus katinio techninio vieneto Lenkijos kariuomenėje įkūrimo metai. Būtent šiais metais šalia artilerijos, pėstininkų, kavalerijos įkuriamas inžinierių korpusas. Nuo 1788 metų inžinierių korpusai funkcionuoja atskirai Lenkijos ir LDK kariuomenėse. Inžinierių korpuso pagrindiniai darbai: Lenkijos-Austrijos sienos žemėlapis, Lenkijos Prūsijos sienos žemėlapis ir t.t. Atskirai reikėtų aprašyti Ketverių metų seimo priimtas naujoves inžinierių korpusuose.

Neabejotina, jog Rusijos imperijos kariuomenės Generaliniam štabui taip pat buvo žinomi ir Rizzi Zannoni, J.J.Kanterio, L.Moller‘io žemėlapiai arba atlasai.

Grįžtant prie Rusijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo 1793 metų Lietuvos ir Palenkės žemėlapio, tikėtina, jog žemėlapis parengtas naudojantis ir prieinama kartografine medžiaga bei geografiniais-statistiniais parapijų aprašymais (žiūr.aukščiau). Žemėlapis braižytas kaip akinis žemėlapis: neaišku ar naudoti tikslesni instrumentai (žemėlapis parengtas per 1-1,5 metus).

Žemėlapio lapai atvaizduoja atskirus administracinius vienetus arba jų dalis (vaivadijas/ воеводство, pavietus/Повет), pavadinti pagal atvaizduojamą administracinį vienetą:

- Карта части воеводства Брест-Литовскаго,

- Карта части воеводства Троцкаго,

- Карта части воеводства Брест-Литовскаго, Пинцкаго и Волынскаго,

- Карта части воеводств Брест-Литовского, Троцкого, Подляского и Новогрудского.

Pavadinime nurodytas žemėlapio kūrėjas „Снято и сочинено в Генеральным штабе (nuotrauka padaryta ir sukurta generaliniame štabe)“ bei metai (1793).

Mastelis nurodytas ne visuose lapuose, 5 varstai 1 angliškame colyje (apie 1:210000).

Ant žemėlapio neryškiai įbrėžtas lygiagrečių ir vertikalių linijų tinklas, vertikalios linijos įbrėžtos meridianų kryptimi. Kai kuriuose žemėlapio lapuose įbrėžtas pagalbinis linijų tinklas su pradžios taškais didesniuose miestuose.

Koordinatinio tinklelio ar koordinačių žemėlapyje nėra.

Žemėlapio turinys išbraižytas juodu tušu, mėlynai pažymėti hidrografijos elementai (upės, ežerai, pelkės). Atskiromis spalvomis (linijomis) pažymėtos valstybių, vaivadijų, pavietų ribos. Miškai žymėti arba atskirais stilizuotais ženklais, arba masyvus atvaizduojant kita (rusva) spalva. Atskirais sutartiniais ženklais pavaizduoti miestai, miesteliai, kaimai, dvarvietės. Pagrindinių kelių tinklas atvaizduotas tamsiai rudomis linijomis.

Bendras Dalies Trakų vaivadijos žemėlapio (1793) vaizdas

Dalies Trakų vaivadijos žemėlapio (1793) fragmentas (Kalvarijos miesto apylinkės)

Neabejotinai Lietuvos ir Palenkės žemėlapis, parengtas ir išleistas 1793 metais, vadovaujant Carinės Rusijos imperijos Generalinio štabo generolui kvartirmeisteriui I.I.Germanui, yra vienas iš karinės kartografijos paminklų. Bene pirmasis, pakankamai tikslus ir detalus žemėlapis leidžia ne tik kartografiniu aspektu tyrinėti Lietuvos istoriją paskutinių padalijimų laikmečiu (1793-1795).

Literatūra:

1. Polski Przeglad kartograficzny 1932

2. С.Ю.Рычков Депо карт и квартирмейстерская часть накануне Отечественной войны 1812 года

3. Назаров С. Практическая геометрия, сочиненная при сухопутном шляхетском кадетском корпусе… СПб 1761

4. http://wars175x.narod.ru/

Maps4u.lt 2011-2012 ©