Kalvarijos miesto padegimas

K.Jokantas. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu 1914-1918. Karo archyvas T. VIII. Ištrauka

...Komendanto grasinimai sudeginti miestą buvo įvykdyti.. Prieš Velykas (šv.Velykos 1915 m. buvo 4 balandžio) buvo padegtos abejos kareivinės - pietų ir šiaurės miesto pusėje. Tuo pat metu buvo sudeginti ir didžiuliai kalėjimo mūrai, vokiečių pastatyti XIX amžiaus pradžioje. Per kelis kartus buvo deginamas ir pats miestas. Datų nežymėjau, neužrašinėjau, kada būtent tai įvyko, nes tokie užrašai dėl vokie­čių įtaringumo, būtų galėję mane pražudyti. Tačiau labai tvirtai pamenu fak­tą, kad vokiečių kareiviai degino miestą. Žydai gyventojai, su kurtais aš kaip gydytojas turėjau reikalų, pasakodavo man apie kiekvieną žymesnį įvykį mieste. Pagaliau senasis mano prietelius Leiba Kronzonas, mieste labai įta­kingas žmogus, man tai pakartotinai yra sakęs. Prieš karą žydų tarpe aš, kaip pradedąs praktikuoti jaunas gydytojas, mažai teturėjau praktikos. Bet gyd. Krauzei išvažiavus, ir palikus man vienam, visi gyventojai, taip pat ir žydai, daug daugiau rodė pasitikėjimo. Taigi ir žinios apie deginimą per eilių eiles visiškai tikros. Niekam nebuvo jokio intereso sakyti man prasi­manytus dalykus. Pagaliau daug kas yra matęs, kaip kareiviai tepė medinių namų sie­nas kažkokia derva ir paskui padegė. Kareiviai turėjo mieste žydaičių sim­patijų, tai kai kurie jas įspėjo apie busimąjį gaisrą, kad išsineštų daiktus. Prieš gaisrą ėjo iš anksto gandai, kad Kalvarija degsianti. Kai rytinė mies­to dalis buvo visa sudeginta iki pat plento ir kai įsibailinę gyventojai dėl nuolatinių deginimų ėmė naktimis nebemiegoti ir saugoti savo turtą, pasi­darė ir man neramu, baisu užmigti, nors gyvenau mūro name, pačioje ligo­ninėje. Tarnautojai ėmė būkštauti sakydami, kad ir ligoninė negalėsianti išvengti bendro visiems likimo. Aš juos raminau, bet pats nebuvau visiš­kai tikras. Ėmus tuo reikalu teirautis mieste, viena žydaitė pasakė, kad nebesą jokio pavojaus, miestas daugiau nebedegsiąs, taip kalbą ir tikiną kareiviai. Ir tikrai, daugiau gaisrų nebuvo. Užtat kokia ironija buvo Kal­varijoje ir kitur platinami atvirukai su Kalvarijos griuvėsių fotografijomis ir užrašu: „Vom ostl. Kriegsschauplatz. Der von den Russen vor ihrem Abzug aus Kalwarja zerstorte Stadtteil". Rusai atsitraukė vasario 12 d., o miestas pradėjo degti prieš pat Velykas (šv.Velykos 1915 m. buvo 4 balandžio), didžiąją savaitę, ir tai tik karei­vinės ir kalėjimas, kiti miesto namai - vėlyvą pavasarį.

Deginamo miesto vaizdas tikrai buvo klaikus. Pats faktas, kad mies­tas sąmoningai padegamas, ir tai per kelis kartus, darė baisaus įspūdžio. Po pirmosios invazijos išgąsdinti gyventojai vasario 12 d. ir dar anksčiau išbėgo, kas tik galėjo, į Vilnių ir toliau į Rusiją. Liko pati miesto varguo­menė. Ir štai ištinka gaisras. Žmonės neša velka, ką gali į lauką. Iš ligoninės (dabar vidurinės mokyklos rūmai) pro langą matyti didžiuliai daržai, kur prieš karą būdavo sodinami agurkai, tai visi tie daržai pilni žmo­nių. Iš tolo vis boluoja surištų patalynių, drabužių ir kito turto ryšuliai. Matau tą vaizdą iki šiai dienai. Verksimo ir klyksmo negirdėti. Per daug skausmo, kad būtų galima jį reikšti tokiu būdu. Suakmenėjo širdys. Jauni studentai bursai, medikai, gyvenę ligoninėje po tuo pačiu stogu su manim, kaip vėliau sužinojau, uoliai dalyvavo padeginėjime.

Daug charakteringų bruožų išdilo iš atminties. Kaip gaila, kad nie­kas specialiai tų dalykų smulkiau neištyrė ir nepaliko istorijai. Nebūtų vė­lu dar ir dabar.

Kyla klausimas, koks buvo tikslas deginti Kalvariją? Kareivinių ir kalėjimo patalpų naikinimas lyg ir suprantamas: kad grįžusi rusų kariuo­menė neturėtų kur sustoti. Iš to reikia suprasti, kad vokiečiai 1915 metų pavasarį dar neketino čia tvirčiau įsikurti ir galvojo apie rusų kariuomenės grįžimą. Bet kam deginti miestas? Iš keršto? Tai kodėl būtent Kalvari­ją, o ne Marijampolę, Vilkaviškį ar kitą kurį gražesnį miestuką? Strate­giniais sumetimais? Neaišku, ar tikrai tokių motyvų galėjo būti? Kokių strateginių pliusų galėjo duoti miesto sudeginimas? Keista ir ta aplinkybė, kad padegimas buvo pakartotas, o ne iš karto įvykdytas. Kam deginta tik rytinė miesto dalis, ne visas miestas? Be to, kiek pamenu, padegimas buvo vis dėlto lyg pusiau viešas, bet ne visai viešas. Kareiviai lyg slėpėsi su tuo. Neaišku, ką tai turėjo reikšti? Ar buvo žinomas tas faktas aukštajai karo vadovybei, ar gal koks mažesnis vadas tai padarė savo noru? Minė­tosios fotografijos su užrašu, kad rusai išeidami sudeginę miestą, buvo nu­trauktos neabejotinai vokiečių kareivių, kurie tikrąją padėtį žinojo. Kam tas melas? Pagaliau ir pameluoti galima buvo daug gudriau: prie pat mies­to apie pusę metų buvo pozicijos, kautasi beveik kasdien, tai padegimą galima buvo aiškinti daug natūraliau. Į visus panašius klausimus nerandu tinkamo atsakymo, nors mano čia išdėstyti faktai yra teisingi....

Nuotraukos http://maps4u.lt/lt/maps.php?cat=58