Antanas Krikščiūnas 1891-1942

Krikščiūnas Antanas gimė 1891 06 06 Marijampolės apskrities Prienų valsčiaus Ašmintos kaime. 1902-10 mokėsi Marijampo­lės gimnazijoje, 1911-1915 - Maskvos geodezijos institute. 1915 pašauk­tas į Rusijos karinę tarnybą. 1917 09 01 baigė praporščikų mokyklą prie Karo topografijos mokyklos. Dirbo karo topografu įvai­riose Rusijos vietose. Tarpininkaujant Lietuvos atstovybei, 1921 metais demobilizuotas ir grįžo į Lietuvą. 1921 05 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Geležinkelių ba­talioną eksploatacinės komandos viršininku. Netrukus paskirtas į Už­sienio reikalų ministerijos komisiją sienos su Latvija demarkavimui. 1922 10 11 paskirtas į Gen. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyriaus topografijos dalį, kurią pats organizavo ir jai vadovavo iki Sovietų Sąjungos okupacijos. 1923 03 17 suteiktas vyr.leitenanto laipsnis, tų pačių metų gegužės 18 d. suteiktas kapitono laipsnis. 1925 metais Berlyne atstovavo Lietuvai derybose su Vokietija dėl Klaipėdos krašto sienos nustatymo, dalyvavo ją demarkuojant. 1927 08 01 suteiktas majoro laipsnis. 1929 02 01 Vyr. kariuomenės štabo Opera­cijų skyriaus topografijos dalis reorganizuota į Gen. kariuo­menės štabo valdybos Karo topografijos skyrių, majoras Antanas Krikščiūnas kovo 1 dieną paskirtas šio skyriaus viršininku. 1931 06 12 suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, 1935 11 23 – pulkininko laipsnis. 1939-40 dalyvavo demar­kuojant Lietuvos-Rusijos sieną. Aktyviai bendradarbiavo ka­riškoje spaudoje, 1937-38 redagavo Kariuomenės štabo karo topografijos metraštį, parengė leidinius „Kartografija" (1931), Topografijos vadovėlį (1934) ir kt. Tarptautinės geodezijos sąjungos narys.

Vilniaus krašte prie sienos nustatymo darbų (1939-1944). Iš kairės: plk.A.Krikščiūnas, RA plk. Sokolovas, kpt.I.Liesis, SSSR karininkas (Teplovas?), ltn.B.Pupinis

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi­duojant Lietuvos kariuomenę, 1940 10 09 iš kariuomenės at­leistas. Paskirtas Kauno aukštesniosios technikos mokyklos direktoriumi, kartu priimtas į VDU Statybos fakultetą. vyr. asistentu.

1940 12 01 Statybos fakulteto taryba suteikė daktaro laipsnį, nuo 1941 03 14 docentas. Mirė 1942 06 16 Kaune.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), DLK Ge­dimino 3 laipsnio (1939) ir 4 laipsnio (1928) ordinais, Lie­tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais, Suomijos Baltosios rožės 4 laips­nio ordinu (1931).

Vyriausiojo štabo Operacijų skyriaus Topografijos dalies personalas 1927-1929 metais. Viršutinėje eilėje (iš kairės): inž.Butrimas, inž.Ratautas, mjr.A.Krikščiūnas, kpt.Rantenas, inž.A.Kočegūra. Vidurinėje eilėje (iš kairės): kpt.Andrius, kpr.Asminavičius, vyr.ltn.Kučinskas, kpt.Puodžius, kpt.Krūvelis, ltn.Žiaurys. Apatinėje eilėje Čėsna (?)

Pulkininkas Antanas Krikščiūnas, Karo Topografijos skyriaus viršininkas. I-os rūčies trianguliacijos darbai ir įvairių nuotraukų vykdymas Lietuvoje, o taip pat lietuviškų žemėlapių spausdinimas yra glaudžiai surišti su jo vardu. "Su plk.Krikščiūnu prasidėjo topografijos darbai, su juo jie ir pasibaigė"...

Komisija sienai su Latvija nustatyti. Iš kairės Z.Puziniauskas (Z.Pazinauskas), A.Rantenas, inž. Vizbaras, inž.A.Krikščiūnas.

"Kylant vis daugiau ir daugiau nesusipratimų sienos klausimais, abi valstybės sutarė ginčo išsprendimą pavesti Trečiųjų teismui. Tuo reikalu kreipėsi į Anglų valdžią, prašydamos paskirti arbitrą. Anglų valdžia paskyrė Edinburgo universiteto profesorių Simpsoną, kuris atvyko Lietuvon 1920 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Iš Lietuvos pusės arbitražo komisijon buvo paskirti: pirmininku p.A.Smetona, nariu p. M.Yčas, sekretoriu kun.Bielskus ir ekspertais- prof. Buga, inž. Bielskis, inž.Visbaras, ir kn.Sabaliauskas. Prof.Simpsonas smulkiai išgvildenęs visą jam pateiktą medžiagą ir ištyrinėjės vietose, paskelbė savo sprendimą 1921 m. kovo 20 d. Rygoje. Sprendimu buvo gražinta Lietuvai Palanga su 19 km. baltijos pajūrio, o Kalkūnai, pagrobti latvių kariuomenės dar 1920 m. rudenį, kada visa mūsų kariuomenė gynėsi nuo Želigovskio puolimo, paliko Latvijai. Nustatyti vietose arbitro nuspręstai sienos linijai yra paskirta mišri komisija, į kurią įeina iš Lietuvos pusės: pirmininkas inž. Vizbaras, nariai: geodez. inžinierius Krikščiūnas, karo topografas kar. Rantenas ir ekspertas karo topografas lt.Puzinauskas. Valstybės sienos ilgis nuo Baltijos jūros iki Daugavos apie 600 kilometrų, iš kurių pusė eina upėmis ir režerais. Dėl specialistų stokos geodeziniai darbai užsitęs iki vėlam rudeniui, pats linijos žymėjimas vietose bus pabaigtas apie š.m. vidurvasarį". Šaltinis žurnalas Atspindžiai 1922 m.

Prie Observatorijos pasažinio prietaiso (kaunas 1930). Iš kairės: prof.K.Sleževičius, B.Kodaitis, A.Krikščiūnas

Pirmojo forto kieme (Kaunas, 1927). Iš kairės: A.Kučinskas, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas

prof.S.Kolupaila,  prof.B.Kodaitis, plk.A.Krikščiūnas, prof.I.Bonsdorff (pagal kitus šaltinius I.Caune), prof.K.Sleževičius, plk.S.Dirmantas, (1930 m.)

Kaunas 1930, prie Observatorijos. Iš kairės: sargas B.Liutkus, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas, A.Kučinskas

(4 nuotraukos iš A.Liekis "Prof. Bernardas Kodaitis: sugrįžusio lietuvio gyvenimas")

Parengta pagal "Lietuvos karininkai 1918-1953", suduvosgidas.lt, Karys