Rantenas Artūras 1877-1933

Rantenas Artūras gimė 1877 lapkričio mėnesio 29 dieną Telšiuose, augo Tauragės apskrities miestelyje Vainute. Baigė aukštesniąją žemės ūkio mokyklą Gorkuose, Mogiliovo srityje. Tarnavo matininku Sibire, vėliau žemės tvarkymo žinyboje Lietuvoje. 1914 - 1916 buvo mobilizuotas ir tarnavo Rusijos kariuomenės Vilniaus karo apygardos intendan­tūros tiekimo dalyje, vėliau iki 1917 02 26 - eiliniu 173 pėstininkų pulko mokomojoje kuopoje. 1917 09 01 baigus praporščikų mokyklą prie Topografijos karo mokyklos suteiktas praporščiko laipsnis. Iki 1921 02 06 tarnavo karo topografu , tarnybą baigė poručiku. Grįžus į Lietuvą, 1921 05 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Inžinerijos bataliono (nuo 1921 05 29 Inžinerijos pul­kas) 1 pionierių kuopos jaunesniuoju karininku. Dalyvavo komisijoje nu­statant sieną su Latvija. 1924 05 14 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyrių (į Topografijos dalį), paskirtas nuotraukų partijos viršininku. 1925 05 15 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis, 1926 08 01 kapitono laipsnis. 1929 02 01 perkeltas į Karo topo­grafijos skyrių. 1930 11 23 pakeltas į majorus, ėjo Karo topografijos skyriaus viršininko pareigas. Mirė 1933 12 23. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Parengta pagal “Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953”

Karo topografai Varėnos artilerijos poligone Ežerėkuose 1925 m. ketvirtas iš kairės A.Rantenas

Komisija sienai su Latvija nustatyti. Iš kairės Z.Puziniauskas (Z.Pazinauskas), A.Rantenas, inž. Vizbaras, inž.A.Krikščiūnas.

"Kylant vis daugiau ir daugiau nesusipratimų sienos klausimais, abi valstybės sutarė ginčo išsprendimą pavesti Trečiųjų teismui. Tuo reikalu kreipėsi į Anglų valdžią, prašydamos paskirti arbitrą. Anglų valdžia paskyrė Edinburgo universiteto profesorių Simpsoną, kuris atvyko Lietuvon 1920 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Iš Lietuvos pusės arbitražo komisijon buvo paskirti: pirmininku p.A.Smetona, nariu p. M.Yčas, sekretoriu kun.Bielskus ir ekspertais- prof. Buga, inž. Bielskis, inž.Visbaras, ir kn.Sabaliauskas. Prof.Simpsonas smulkiai išgvildenęs visą jam pateiktą medžiagą ir ištyrinėjės vietose, paskelbė savo sprendimą 1921 m. kovo 20 d. Rygoje. Sprendimu buvo gražinta Lietuvai Palanga su 19 km. baltijos pajūrio, o Kalkūnai, pagrobti latvių kariuomenės dar 1920 m. rudenį, kada visa mūsų kariuomenė gynėsi nuo Želigovskio puolimo, paliko Latvijai. Nustatyti vietose arbitro nuspręstai sienos linijai yra paskirta mišri komisija, į kurią įeina iš Lietuvos pusės: pirmininkas inž. Vizbaras, nariai: geodez. inžinierius Krikščiūnas, karo topografas kar. Rantenas ir ekspertas karo topografas lt.Puzinauskas. Valstybės sienos ilgis nuo Baltijos jūros iki Daugavos apie 600 kilometrų, iš kurių pusė eina upėmis ir režerais. Dėl specialistų stokos geodeziniai darbai užsitęs iki vėlam rudeniui, pats linijos žymėjimas vietose bus pabaigtas apie š.m. vidurvasarį". Šaltinis žurnalas Atspindžiai 1922 m.

Pirmosios baterijos kieme (Kaunas, 1927). Iš kairės: A.Kučinskas, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas

Kaunas 1930, prie Observatorijos. Iš kairės: sargas B.Liutkus, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas, A.Kučinskas

(2 nuotraukos iš A.Liekis "Prof. Bernardas Kodaitis: sugrįžusio lietuvio gyvenimas")