Dviejų leidinių kartografijos tematika recenzijos, publikuotos žurnale "Geodezija ir kartografija, 2009 Nr.35 (2)." Recenzijų autorius R.Girkus.

	Algirdas Antanas Gliožaitis "Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose". Gairės 2008.
	Jeremy Harwood "To the Ends of the Earth: 100 maps that Changed the World" knygos vertimas į lietuvių kalbą (vertėja Konstancija Repšytė) pavadinimu "Pasaulis žemėlapiuose". Mūsų knyga, 2008.

ĮSPŪDINGA A. GLIOŽAIČIO MONOGRAFIJA „LIETUVOS ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS ŽEMĖLAPIUOSE"

Leidykla „Gairės" 2008 m. trečiame ketvirtyje pateikė knygynams solidžią 395 puslapių Algirdo Gliožaičio knygą su dideliu spalvotų žemėlapių rinkiniu. Knygos viršeliuose spalvingas Katalonijos atlaso pasaulio žemė­lapis. Dėl žemėlapių įvairovės knyga prilygsta žemėla­pių atlasui, nes žemėlapiai pakankamai įskaitomi. Nors didelio formato žemėlapiai, pritaikyti knygai, vieno ar sugretintų dviejų puslapių plote kiek prarado informa­tyvumą, tačiau suteikia informacijos ne tik turiniu, bet ir tuo, kas pateikta užrėmiuose. Knygos rišimas per že­mėlapių, išdėstytų gretimuose lapuose, vidurį, tokio po­būdžio leidiniams nėra geriausias pasirinkimas.

Peržiūrėjus internetinėje svetainėje knygų namai.lt teigiamus atsiliepimus apie leidinį (kritiškų nesulaukta) belieka tik įvardyti pagrindinius knygos privalumus ir keletą pastebėtų trūkumų. Teigtina, kad knygoje surink­ti svarbiausi įvairaus laikmečio su Lietuva susiję žemė­lapiai. Jau pats faktas, kad knygos viršeliuose puikuojasi 1375 m. A. Kreskvo pasaulio žemėlapis, kuriame identi­fikuojama Lietuvos teritorija, rodo dokumentuotą Lie­tuvos kartografinį vaizdą tuometinio pasaulio interpre­tacija. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė garsėjo didžiule teritorija, ir tos teritorijos darinius, kurie šiandien pri­klauso kaimyninėms valstybėms, teisingai apibrėžti ir įvardyti, remiantis skirtinga kartografine medžiaga, ga­nėtinai sudėtingas procesas, nes to laikmečio kartogra­fai žemėlapių turiniui dažnai buvo neobjektyvūs, o ne­retai - net tendencingi.

Knygoje randama konkrečių istorinėmis datomis fiksuotų faktų, susijusių su pridedamais žemėlapiais, do­kumentais, kartografiniais piešiniais ar nuotraukomis, tad knyga galima remtis enciklopedinėms reikmėms Lietuvos teritorijos kitimo raidai nušviesti. 150 šaltinių naudotos literatūros sąrašas rodo, kad medžiaga mono­grafijai rinkta iš nevienodai patikimų šaltinių, prade­dant valstybiniais archyvais ir baigiant periodikos ir interneto informacija. Naudotasi ir kaimyninių valstybių šaltiniais bei Europos valstybių leistais senųjų žemėlapių atlasais.

Kartografinėje informacijoje apie Lietuvos teritoriją ir jos darinius pateiktos konkrečiomis datomis fiksuotos išvados. Šeštojoje išvadoje teigiama apie Žemaitijos ryti­nės sienos ribos skirtingą padėtį XVI-XVIII a. žemėla­piuose, tačiau neanalizuojama to fakto priežastis. O prie­žastis ta, kad dauguma autorių savo žemėlapiui naudojosi M. K. Radvilos LDK žemėlapiu, kuriame Žemaitijos ryti­nė riba pagal Nevėžį nespalvinta, todėl vėlesnių interpre­tatorių sutapatinta su Trakų vaivadijos šiaurės rytų riba.

LDK teritorija, fiksuojama po Liublino unijos, žemėlapiuose įvairuoja dėl Bresto (Brastos) vaivadijos priklausomybės, tačiau knygos autorius tai neanali­zuoja. Nėra prarastų konkrečių rytinių teritorijos plo­tų pavyzdžių, išskyrus paminėtą Pagirių servitutą prie Dieveniškių kilpos.

Pasitaikė ir nesklandumų - žemėlapio fragmentas su Molotovo ir Ribentropo parašais (p. 277) pateiktas atvirkščias.

Apibendrinant reikėtų pabrėžti - autorius kone du dešimtmečius nuosekliai gilinosi į Lietuvos karto­grafijos istorijos klodus. Tai akivaizdu peržvelgus jo publikacijas visuomenės, kultūros ir mokslo leidiniuo­se apie Lietuvos valstybės sienas ir su jomis susietus žemėlapius. Taigi Lietuvos kartografijos istorija papil­dyta vertinga knyga, padėsiančia apibrėžtai orientuotis toje istorijoje.

Romualdas Girkus

Publikuota autoriui leidus