|
Įžangai
Šiame maps4u.lt skyriuje pasirinktinai 1 apžvelgsime įdomius (ir įdomiausius) Prūsijos/Vokietijos topografų 17xx-1812 m parengtus/išleistus topografinius žemėlapius ne smulkesniu masteliu nei 1:250000 tuometininės Lietuvos (ir tikriausiai Mažosios Lietuvos) teritorijoms. Laikotarpis labai platus, apimantis Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, Napoleono karų epochą. Idant savęs (ir skaitytojų) neapkrauti begale informacijos, apsiribosime tam laikmečiui pakankamai stambaus mastelio žemėlapiais.
1Neturime galimybės apžvelgti VISŲ turtingiausiuose archyvuose ir bibliotekose saugomų šio laikmečio žemėlapių, pateiksime tai kas pasiekiama projekto autoriams...
P.S. Didžiausia šio laikmečio Prūsijos kartografų darbų kolekcija randasi Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyriaus fonduose.
|
|
Dalies Lietuvos žemėlapis (Ein Theil von Litthauen), 1795-1800, 1:156250
Dalies Lietuvos žemėlapis (originalus pavadinimas - Ein Theil von Litthauen), išleistas Prūsijos topografų maždaug 1795-1800 metais. Žemėlapis turiniu ir forma panašus į Lietuvos ir Palenkės 1793 m. žemėlapį, sukurtą 1793 m. vadovaujant Rusijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo generolui-kvartirmeisteriui I.I. Germanui (plačiau apie Lietuvos ir Palenkės žemėlapį). Dalies Lietuvos žemėlapis (originaliu pavadinimu - Ein Theil von Litthauen) apima dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos teritorijas dešiniajame Nemuno krante nuo Gardino iki Privalkos ir nuo Ežerų (Озёры) iki Kabelių. Žemėlapis vienalapis, pieštinis. Sutartiniais ženklais atvaizduoti hidrografijos elementai, keliai, miškai, gyvenamosios vietovės, karčiamos, malūnai... Visi įrašai - lotyniškais rašmenimis. Žemėlapio mastelis 1:156250 (apie 1,5 km 1 cm).
Tikėtina, jog Dalies Lietuvos žemėlapis (originaliu pavadinimu - Ein Theil von Litthauen) parengtas pasinaudojus Lietuvos ir Palenkės 1793 m. žemėlapiu.
Bendras Dalies Lietuvos žemėlapio (originaliu pavadinimu - Ein Theil von Litthauen), 1795-1800, 1:156250 vaizdas
|
|
Žemėlapis Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorijų tarp Nemuno ir Neries, 1795-1800, 1:150000
Žemėlapis Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorijų tarp Nemuno ir Neries (originalus pavadinimas Carte eines zwischen dem Niemen und der Wilia gelegenen Landstriches in Gros Herzogthum Litthauen), išleistas Prūsijos topografų maždaug 1795-1800 metais. Žemėlapis turiniu ir forma taip pat panašus į Lietuvos ir Palenkės 1793 m. žemėlapį ( plačiau apie Lietuvos ir Palenkės žemėlapį). Mastelis apie 1:150000, žemėlapio matmenys maždaug 70x85 cm. Atvaizduojamos teritorijos dešiniajame Nemuno krante nuo Merkinės iki Kauno ir Neries kairiajame krante Nuo Vilniaus iki Kauno atitinkamai. Rytinė žemėlapio atvaizduojama teritorija iki Šalčininkų, Benjakonių, Varanavo.
Žemėlapio originalo savininkas-Berlyno miesto biblioteka, kopija (padaryta tarpukaryje) surasta Lietuvoje.
Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorijų tarp Nemuno ir Neries žemėlapio benrdas vaizdas, 1795-1800, 1:150000
Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorijų tarp Nemuno ir Neries žemėlapio fragmentas, 1795-1800, 1:150000
|
|
Lietuvos teritorijų, esančių tarp Kauno, Kėdainių, Pagirių, Ukmergės ir Jonavos miestų bei Nemuno, Nevėžio, Obelies, Šventosios bei Neries upių žemėlapis (1795-1800, 1:130000)
Lietuvos teritorijų, esančių tarp Kauno, Kėdainių, Pagirių, Ukmergės ir Jonavos miestų bei Nemuno, Nevėžio, Obelies, Šventosios bei Neries upių žemėlapis (originalus pavadinimas Carte eines zwischen den Stadten Kowno, Kieydany, Pogiry, Wilkomirz und Janow befindlichen Landstrichs in Litthauen, der durch die Flusse Niemen, Niewiascha, Obella, Swientucha und Wilia begranzt ist) išleistas Prūsijos topografų maždaug 1795-1800 metais. Žemėlapis turiniu ir forma taip pat panašus į Lietuvos ir Palenkės 1793 m. žemėlapį ( plačiau apie Lietuvos ir Palenkės žemėlapį). Mastelis apie 1:130000, žemėlapio matmenys maždaug 73x42 cm. Atvaizduojamos teritorijos tarp upių Nemuno, Nevėžio, Šventosios ir Neries (kertiniai miestai Kaunas, Kėdainiai, Ukmergė, Jonava). Žemėlapio originalo savininkas-Berlyno miesto biblioteka, kopija (padaryta tarpukaryje) surasta Lietuvoje.
Bendras žemėlapio vaizdas
Lietuvos teritorijų, esančių tarp Kauno, Kėdainių, Pagirių, Ukmergės ir Jonavos miestų bei Nemuno, Nevėžio, Obelies, Šventosios bei Neries upių žemėlapio (1795-1800, 1:130000) fragmentas
|
|
Karte vom Herzogthum Warschau und den angrenzenden Staaten in IV Sectionen, F.B. Engelhardt, 1812 (II sekcija pilnas dydis)
Bendras žemėlapio vaizdas
Vienas žinomiausių ir populiariausių Lenkijos karalystės žemėlapių buvo 1812 pirmą kartą išleistas vokiečių topografo Fridricho Bernhardo Engelhardto (Engelhardt, Friedrich Bernhard, 1768-1854), Prūsijos-Lenkijos sienos delimitavimo darbų 1808-1809vykdytojo, pavadinimu Karte vom Herzogthum Warschau und den angrenzenden Staaten in IV Sectionen išleistas žemėlapis. Žemėlapis su nedideliais pataisymais perleistas 1816, 1819, 1831, 1843, 1853, 1857, 1858, 1962 ir 1863 metais pavadinimu Karte von dem Koenigreich Pohlen, Gross-Herzoghtum Posen und dem angrenzenden Staaten in IV Sectionen. Žemėlapis Karte vom Herzogthum Warschau und den angrenzenden Staaten in IV Sectionen išleistas 4 lapuose bendrame rėmelyje, žemėlapio mastelis 1:763000, projekcija Bonne, visi leidimai spausdinti Berlyne Simon Schropp und Comp leidykloje.
Žemėlapio II sekcija (lapas) apima tuo metu į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį patekusią lietuviškąją Užnemunę.
Detali žemėlapio analizė parodo, jog F.B. Engelhardto žemėlapio Karte vom Herzogthum Warschau und den angrenzenden Staaten in IV Sectionen leidybai panaudoti tuo metu naujausi topografiniai žemėlapiai: Pietų Prūsijos D.Gilly 1:150000 (1802-1803) žemėlapis, Naujosios Rytų Prūsijos J.C.Textoro 1:155000 (1807) žemėlapis, Pomeranijos F. L. Schrötter and F.B. Engelhardt 1:152,000 (1810) žemėlapis, taip pat H.Benedicti Austrijos žemėlapis masteliu 1:172000 (1808). Paskaičiavimai rodo, jog atskirų vietovių paklaida F.B.Engelhardto žemėlapyje ne didesnė kaip 2,5-3,3 kilometro (pvz: 1772 m. R.Zannoni Lenkijos žemėlapyje paklaida nuo 15 iki 18 km.), didžiausias nuokrypis vietovėse aplink Varšuvą, kas indikuoja, jog žemėlapio autoriui sunkiausia buvo apjungti pirminę kartografinę medžiagą. Detali žemėlapio klaidų analizė pateikiama literatūroje (žiūr.žemiau).
L.: Kartografia Krolestwa Polskiego w 1815-1915. Z dziejow kartografii Tom X.
|
|
General Karte von der Danziger, Elbinger und Marienburger Niederung, 1803/1804
1803-1804 metais Gdansko, Marienburgo ir Elblingo provincijoms (Vakarų Prūsija, žiūr. žemiau) buvo išleistas topografinis žemėlapis pavadinimu General Karte von der Danziger, Elblinger und Marienburger Niederung (aus speciellen vermessungen zusammen gebragen, nebst der situation der angrenzenden Hohe, welche aus der topographischen aufnahme heran gebragen worden. Gezeichnet durch Hesse in jahr 1803/04).
F.A.Schrambl Karte von Danzig, Elbing und Marienburg odert... (Viena 1799) žemėlapis atvaizduojantis Gdansko, Elbingo ir Marienburgo administracinius vienetus.
Žemėlapis pavadinimu General Karte von der Danziger, Elblinger und Marienburger Niederung išleistas atskirais lapais (matmenus apie 60x45 cm). Spalvomis ir sutartiniais ženklais atvaizduoti miškai, hidrografijos elementai, miestai ir kaimai, kelių tinklas, administracinių vienetų ribos, reljiefas atvaizduotas brūkšniavimu. Žemėlapis savo turiniu primena Schrötter‘io-Engelhardt‘o žemėlapį (1:50000, 1796-1802).
Bendras žemėlapio General Karte von der Danziger, Elblinger und Marienburger Niederung lapo vaizdas (Elbingo miestas dešinėje centre)
Žemėlapio General Karte von der Danziger, Elblinger und Marienburger Niederung lapo fragmentas
Palyginimui Schrötter‘io-Engelhardt‘o žemėlapio pavadinimu „Karte von den Provinzen Litthauen, Ost und West Preussen u.d. Netz Distrikte auf befehl Ihrer Majestäten des Königs Friedrich Wilhelm II und Friedrich Wilhelm III auf Antrag des Staats Ministers und Departements Chefs Freiherrn von Schrötter in den Jahren 1796 bis 1802 vermessen und topographisch aufgenommen von Friedrich Bernhard Engelhardt Königlichem Kriegs und Domainen Rathe und Ban Director in Neu-Ost-Preussen" fragmentas tai pačiau teritorijai
Kolekcijoje žemėlapio lapai su Elbingu ir Gdansku.
|
|
Upės Vyslos planas (apie 1820-1825)
Vyslos ir jos intakų planai, sukurti Prūsijos valdžios 1817-1825 metais. Originalus rinkinio, susidedančio iš daugiau paip šimto planų, pavadinimas Plan vom den Weichsel strom und zwar oberhalb dem sogenannten Danziger haupte vom Kasemartischen... Spavomis ir sutartiniais ženklais atvaizduotas hidrografinis tinklas, miškai, pievos, laukai, gyvenamosios vietovės ir atskiri statiniai, kelių tinklas, administracinis suskirstymas. Reljiefas atvaizduotas brūkšniavimu.
Bendras Vyslos plano (vieno lapo) 1820 m. vaizdas
Plano (vieno lapo) fragmentas
|
|
Jono Vladislovo Suchodolec Prūsijos karalystės žemėlapis (ap. 1732).
Jonas Vladislovas (Samuelio sūnus) Suchodolec (Jan Wladyslaw Suchodolec) 1732 m. išleido Prūsijos karalystės žemėlapį masteliu 1:100000 pavadinimu XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen wie daselbe in 4. folgende Districte abgetheilet als: Samland Natangen Oberland und Littauen, worbeÿ die Grentzen der Haubt-Aembter jeden Districts angedeütet und specificiret wie beÿder neuen Einrichtung der Cammer Aembter jedes Haubt-Ambtes reguliret inc. der Herrsch. Taürogen des Elbingsche Territorii, Woÿwodsch. Marienburg, des Danziger Werders und Nehrung nebst einem Theil der angrentzenden Woÿwodsch. vormahls Fürstenth. Samaiten, Gr. Fürstenth. Littauen, Woÿwodsch. Podlachien, Fürstenth. Masow, Woÿwodsch. Culm u. Pomerellen und des Bischoffth. Ermeland. (29 padidintos sekcijos generalinio Prūsijos Karalystės žemėlapio, padalinant į keturias provincijas: Sembą, Notangą, Aukštutinę Prūsiją ir Lietuvą. Atvaizduoja taip pat nustatytas seniūnijų bei naujai sudarytų kamarų sienas su Tauragės kunigaikštyste, Elbliongo teritorija, Malborko vaivadija... taip pat dalimi Žemaitijos kunigaikštystės, Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Palenkės vaivadija, Mazovijos kunigaikštyste, Chelmo vaivadija, Pamariu bei Varmijos vyskupyste)
Žemėlapis masteliu 1:100000 susideda iš skirtingo dydžio 11 lapų ir vieno titulinio lapo, kurių dydis 63x117 cm ir 63x78 cm.
Titulinis žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... lapas, 1754, 1:100000
Rinktinis žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... lapas, 1732, 1:100000 (IX lapas apjungia, IX, X, XI lapus. detalesnį rinktinį lapą galite rasti ČIA)
Žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... 1 lapo fragmentas, 1732, 1:100000, Klaipėdos apylinkės.
Žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... 1 lapo (rankraštinio dublikato) fragmentas, 1732, 1:100000, Klaipėdos apylinkės.
Žemėlapis atvaizduoja ne tik Mažosios Lietuvos (beje, žemėlapyje įvardintos kaip Lietuva/Littauen) bet ir Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės pasienio teritorijas.
Žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... 5 lapo fragmentas, 1754, 1:100000, Vištytis ir didžioji Augustavo giria. Atkreipkite dėmesį, jog per girią pažymėtas kelias iš Vištyčio į Kalvariją (atstumas 6 mylios). Tai vienas iš pirmųjų topografinių žemėlapių, kuriame būtų įvardinta Kalvarija.
Žemėlapio originalas randasi Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyriaus fonduose, N 9487/3. Už j/b kopiją dėkojame Kauno technologijos universiteto Retų knygų skyriui.
Žemėlapio fragmentą, apimantį dabartinės Lietuvos teritorijos dalį, galite peržiūrėti ČIA (nuoroda).
L.:
1. Rasa Seibutyė Kleinlitauen auf den preußischen Karten des 18. Jahrhunderts, 2007.
2. Jan Szeliga Działalność kartograficzna Samuela i Jana Władysława Suchodolców w Prusach w XVII i XVIII wieku
|
|
Iš akies sudarytas žemėlapis žemių kelionės iš Prūsijos Geldapės per Seirijus iki Vilniaus ir atgal per Kauną į Stalupėnus, kartu sudarant Seirijų kunigaikštystės planą, 1776
Prūsų kartografų 1776 metų žemėlapis pavadinimu Plan des einen in den Augen fallenden Terrains auf der tour aus Preussen von Goldap über Serrey nach Wilda und da über Kauen Stellupöhnen zurück, wobei zugleich die. Kön. Preussische Herrschaft Serrey mit aufgennomen worden. (prasmės vertimas: Iš akies sudarytas Planas/žemėlapis žemių kelionės iš Prūsijos Geldapės per Seirijus iki Vilniaus ir atgal per Kauną į Stalupėnus, kartu sudarant Seirijų kunigaikštystės planą)... Žemėlapis atvaizduoja kelią iš Geldapės per Vižainis, Kalvariją, Seirijus, Merkinę iki Vilniaus ir nuo Vilniaus per Kauną, Zapyškį, Višakio Rūdą, Vilaviškį iki Stalupėnų. Žemėlapis išleistas 1776 metais, mastelis 1:84000. Žemėlapio dydis 114 x 180 cm. (2 lapai po 57x180cm).
Kalvarija ir apylinkės 1776 metų žemėlapyje
Vilnius 1776 m. žemėlapyje
Kaunas 1776 metų žemėlapyje
Žemėlapio originalas Berlyno miesto bibliotekoje. Kopija iš KTU bibliotekos RS skyriaus fondų.
|
|
Seirijų valdos planas, 17xx, 1:80000
Truputis istorijos: Seirijai su aplinkinėmis valdomis 1691 metais kaip ir Tauragė su aplinkinėmis valdomis tapo Prūsijos karalystės dalimi ir tik 2 metams (1793-1795) buvo gražinta Abiejų Tautų respublikai kaip kompensacija po Antrojo padalijimo... Radvilų atšakos palikuonė Liudvika Karolina Radvilaitė (1667–1695) Seirijus su aplinkinėmis valdomis padovanojo savo vyrui Prūsijos kunigaikščiui Charles III Philip.
Seirijų valdos planas, originalus pavadinimas Plan von Königl. Preussen Herrschaft Serrey, sudarytas 17xx (?) metais, mastelis 1:80000. Sprendžiant iš aukščiau aprašyto 1776 metų žemėlapio Plan des einen in den Augen fallenden Terrains auf der tour aus Preussen von Goldap über Serrey nach Wilda und da über Kauen Stellupöhnen zurück, wobei zugleich die. Kön. Preussische Herrschaft Serrey mit aufgennomen worden (Iš akies sudarytas Planas/žemėlapis žemių kelionės iš Prūsijos Geldapės per Seirijus iki Vilniaus ir atgal per Kauną į Stalupėnus, kartu sudarant Seirijų kunigaikštystės planą...), Seirijų valdos planas galėtų būti datuotas 1776-1793 metais. Plano dydis 42x35 cm., originalas spalvintas.
Seirijų valdos planas, originalus pavadinimas Plan von Königl. Preussen Herrschaft Serrey, sudarytas 17xx metais, mastelis 1:80000, bendras vaizdas. Detalų planą peržvelgti galite ČIA.
Žemėlapio originalas Berlyno miesto bibliotekoje. Kopija iš KTU bibliotekos RKS fondų
|
|
Kelio nuo Bauskės iki Kauno žemėlapis, 1:74000, 1780
Kelio nuo Aa (Lielupės) prie Bauskės iki Kauno prie Nemuno upės žemėlapis (originalus vokiškas pavadinimas šiek tiek kitoks - Wegekarte von der Aa bis Bauske... gegen Memel fluss bei Kowno). Žemėlapio mastelis 1:74000, žemėlapis datuotas 1780 metais. Žemėlapis susideda iš 7 skirtingo dydžio ir skirtingai orientuotų lapų (originalas pieštinis, spalvotas) ir atvaizduoja kelią nuo Bauskės prie Aa upės (Lielupės) per Joniškį, Šiaulius, Šeduvą, Baisiogalą, Kėdainius, Labūnavą, Babtus, Romainius, Kaniukus iki Kauno (ir apylinkių). Spavine gama, sutartiniais ženklais pavaizduoti miškai, pelkės, upės, ežerai, miestai, kaimai, karčiamos, malūnai, kapinės, dvarai ir t.t. Reljefas atvaizduotas brūkšniavimu.
Žemėlapio Kelio nuo Aa (Lielupės) prie Bauskės iki Kauno prie Nemuno upės (1780, 1:74000) fragmentas. Kaunas, Slabada, Veršvai
Žemėlapio originalas Berlyno miesto bibliotekoje. Kopija iš KTU bibliotekos RKS fondų
|
|
Žemėlapis kelio nuo Drujos prie Düna upės (Dauguva) per Lietuvą ir Žemaitiją iki Seredžiaus prie Nemuno upės, 1790
Žemėlapis kelio nuo Drujos prie Düna upės (Dauguva) per Lietuvą ir Žemaitiją iki Seredžiaus prie Nemuno upės. Žemėlapį Generolo leitenanto grafo Henckel von Donnersmarck paliepimu, pasinaudojus Zannoni (Giovanni Antonio Rizzi Zannoni, 1736-1814) ir Schraembl (Schraembl Franz Anton, 1751-1803) žemėlapiais, sudarytas ... 1790 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Žemėlapis susideda iš keturių (sekcijų) lapų, kurių kiekvienas yra 45x32 cm dydžio. Mastelis apie 1:160000. Originalus pavadinimas: Situation Von dem Befehl Sr. Excellence des commandirenden Herrn General Lieutenant Reichs Grafen Henckel von Donnersmarck recognoscirten Weges von Druja an der Düna Fluss durch Pohl. Lithauen und Samogitien bis Szerednik am Memel Fluss. A Coup d’Oeil nach der Zanonischen und Schrembelschen Carte durch von Schachtmeyer Premieur Lieutenant und General Adjutant des Herrn General Major Hertzog von Hollstein Beck Durchlaucht im Monath October et November 1790.
Žemėlapis atvaizduoja kelią (ir aplinkines keliui teritorijas) iš Drujos iki Seredžiaus per Breslaują, Drūkšius (Drysviatus), Salaką, Daugailius, Užpalius, Anykščius, Kavarską, Ukmergę, Šėtą, Kėdainius, Grinius, Čekiškę.
Žemėlapio kelio nuo Drujos prie Düna upės (Dauguva) per Lietuvą ir Žemaitiją iki Seredžiaus prie Nemuno upės (1790, 1:160000) fragmentas, Užpaliai
|
|
Dalies Žemaitijos seniūnijos žemėlapis, apie 1790
Dalies Žemaitijos seniūnijos žemėlapis, pažodžiui verčiant (originalus pavadinimas Ein Theil der Starostey vormaligen Fürstenthum Szameiten) - Dalis Žemaitijos seniūnijos buvusios (Žemaitijos) kunigaikštystės. Žemėlapis sudarytas apie 1790 metais, mastelis 1:56700 (kataloge duotas 1:56709), žemėlapio dydis 52x90 cm, žemėlapis orientuotas į ŠV. Žemėlapis apima teritoriją nuo Vainuto lig Tauragės ir nuo Ragainės iki Viešvilės (žiūr. žemėlapio apimamą teritoriją dab. žemėlapyje, dabartinis žemėlapis iš maps.lt). Žemėlapio originalas spalvotas rankraštis.
Dalies Žemaitijos seniūnijos žemėlapio (apie 1790, 1:56700) fragmentas Natkiškiai ir apylinkės
Dalies Žemaitijos seniūnijos žemėlapis (apie 1790, 1:56700), bendras vaizdas
Žemėlapio originalas randasi Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyriaus fonduose.
Žemėlapio kopija ių KTU bibliotekos RK skyriaus fondų (A.Mošinskio žemėlapių kopijos).
|
|
Žemėlapis naujai atitekusios Lenkijos dalies tarp Rytų ir Pietų Prūsijos dešinėje Vislos, Narevo, Bugo ir Nemuno upų (1:530000, 1795), žemėlapio fragmentas, atvaizduojantis Lietuvos Užnemunę (nuoroda)
1795 m. Prūsijos kartografų išleistas žemėlapis atvaizduojantis naujai po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Prūsijai atitekusias teritorijas (Naujoji Rytų Prūsija). Originalus žemėlapio pavadinimas Carte vom dem zu Neust im Besitz genommenen Theil von Pohlen zwischen Ost – und Süd - Preussen dem rechten Ufer der Weichsel, Narew, Bug und Memel Strom (Žemėlapis naujai atitekusios Lenkijos dalies tarp Rytų ir Pietų Prūsijos dešinėje Vislos, Narevo, Bugo ir Nemuno upų).
Žemėlapio mastelis 1:530000, dydis 66x77 cm. Sutartiniais ženklais atvaizduoti miestai ir miesteliai, hidrografija (upės, ežerai), pagrindinių kelių tinklas.
Bendras naujai atitekusios Lenkijos dalies tarp Rytų ir Pietų Prūsijos dešinėje Vislos, Narevo, Bugo ir Nemuno upų žemėlapio vaizdas
Naujai atitekusios Lenkijos dalies tarp Rytų ir Pietų Prūsijos dešinėje Vislos, Narevo, Bugo ir Nemuno upų žemėlapio fragmentas (Vištytis, Vižainys, Liubavas, Kalvarija, Lazdijai)
|
|
Karo teatras tarp Prancūzijos ir Rusijos (1812). Kriegs - Theater zwischen Frankreich und Russland (1812)
Karo teatro tarp Prancūzijos ir Rusijos žemėlapis (Kriegs - Theater zwischen Frankreich und Russland) išleistas Vienoje 1812 metais. Žemėlapio mastelis 1:1700000, žemėlapio dydis 113x112 cm. Žemėlapis atvaizduoja Napoleonmečio karų epochos teritorijas buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Žemėlapio leidėjas - Artaria und Comp.
Karo teatro tarp Prancūzijos ir Rusijos žemėlapio bendras vaizdas. Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda)
|
|
Prūsijos kariuomenės Bosniakų pulko 1790-1791 metų žemėlapiai Mažojoje Lietuvoje.
Prancūzijos revoliucija paspartino visoje Europoje karinės technikos aktyvumą. Prūsijos karalystei tais metais būdingas įvairios rūšies kartografavimo darbų gausumas. Labai gausūs yra Prūsijos kartografijos piešiniai – eskizai, atlikti kariuomenės operacijų lauke. Jau karalius Friedrichas II (Didysis) reikalavo, kad karininkai svarbiausius stebėjimus karo žygio metu žymėtų žemėlapio piešiniu. Šie karo lauko eskizai būdavo atliekami iš akies, be matavimo instrumentų, todėl jų tikslumas nėra didelis. Tokių ranka skubiai nupieštų žemėlapių išliko ir iš tų Mažosios Lietuvos dalių, kuriose tuo metu vyko kariuomenės judėjimas. Vienas iš tokių darbų – žemėlapis pavadinimu „Gegend von Litthauen längst der Polnischen Gränze, wo das Regim. Bosniacken cantoniert und den Ganz-Postierungs Cordon formirt" (Lietuvos šalis išilgai Lenkijos - t. y. Lietuvos-Lenkijos - sienos, kur Bosniakų pulkas kantonavo ir suformavo pasienio pozicijos kordoną.) Žemėlapis nupieštas ant 62x52 cm dydžio popieriaus lapo, žemėlapio mastelis apie 1: 300.000. Jo autorius pagal įrašą užpakalinėje lapo pusėje yra leitenantas Schulz. Žemėlapyje pavaizduotas Mažosios Lietuvos rytinis pakraštys Šešupės alkūnėje, kur Šešupė įteka į Nemuną - kraštas nuo Pilkalnio bei Stalupėnų apylinkių iki Lietuvos (Lenkijos-Lietuvos karalystės) pasienio. Žemėlapyje detaliai pažymėtos vietovės, sujungtos taškų linijomis - raitelių jojimo ruožais; Lietuviški vietovardžiai (kaimai bei miškai) įvardinti prūsiška - vokiška transkripcija. Pažymėtos taip pat kai kurios vietovės Didžiosios Lietuvos (Suvalkijos) pusėje: Wirballen (Virbalis), Kibarten (Kybartai), Neustadt (Kudirkos Naumiestis) ir kt. Žemėlapis neturi datos, todėl jo datavimui nustatyti reikia pažvelgti į jame pažymėto karinio dalinio istoriją.
Žemėlapio Gegend von Litthauen längst der Polnischen Gränze, wo das Regim. Bosniacken cantoniert und den Ganz-Postierungs Cordon formirt (1790-1791, 1:300000) fragmentas (Virbalio, Eitkūnų apylinkės)
Bosniakų pulkas buvo vienas iš Prūsijos svetimtautinių dalinių. Mat, Prūsijos kariuomenė nuo pat pradžios nebuvo nei pilietiškai, nei tautiškai vienalytė, bet joje, šalia vokiškų dalinių, buvo taip pat dalinių, sudarytų iš ne vokiečių:
1. Daliniai iš nevokiškų Prūsijos piliečių rekrūtų, tokie buvo pvz. lietuvių dragūnų ir lietuvių ulonų pulkai, iš lenkų bajorų sudaryti „Towarczys" daliniai.
2. Daliniai iš svetimšalių savanorių - totorių, bosniakų ir kt.
Bosniakų pulkui priklausė ne vien savanoriai iš Bosnijos, bet ir iš kitų Balkanų kraštų bei Ukrainos, kazokai ir kt. Bosniakų pulkas buvo įsteigtas Friedricho II (Didžiojo) laikais po Dresdeno taikos 1745 m. Pirmoji pulko stovėjimo vietovė pulkui buvo parinkta pietinėje Mažojoje Lietuvoje - Geldapėje. Arkliai bosniakų pulkui buvo perkami Ukrainoje. Pulkas sudarė lengviausią kavalerijos rūšį Prūsijos kariuomenėje - ji buvo paruošta greitoms operacijoms, žvalgybai ir staigiems užpuolimams. Bosniakai nešiojo specialią egzotišką uniformą, kurioje dominavo raudona spalva. 1788 m. bosniakų pulkui vadovauti paskirtasis generolas Güntheris savo štabui pasirinko miestą Lycką (Lūšę). Gen. Gūntheris atvykęs į Lycką įsakė jo apylinkes išmatuoti ir kartografuoti, jo rūpesčiu sudarytais didokas žemėlapių rinkinys - tai reikšminga senosios Prūsijos rytinio pakraščio topografijai medžiaga, kurios dalis vėliau pateko į Generalinio štabo archyvą.1790 metų pavasarį, po to kai Rusija ir Austrija laimėjo karią prieš turkus, Prūsija, tuo metu dar Lenkijos-Lietuvos sąjungininkė, saugumo sumetimais pradėjo koncentruoti kariuomenę Silezijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Bosniakų pulkas gavo įsakymą užimti postus Stalupėnų apylinkėje. Gen. Güntheris tada savo štabą perkėlė į Bildervaičius (Bilderweitschen), prie kelio į Širvintus, kitą žiemą - Viliūnuose (Willuhnen), prie kelio į Pilkalnį. Prūsijai sudarius su Austrija taiką Reichenbache 1791 m., bosniakų pulkas grįžo į savo buvusias garnizonines vietoves. Šitos aplinkybės iš pulko istorijos leidžia leitenanto Schultzo nupieštą Stalupėnų-Piliakalnio eskizinį žemėlapį datuoti 1790—1791 metais.
Bosniakų pulko raiteliai 1786 metais
Kitas bosniakų pulko karininkų parengtas žemėlapis pavadinimu Ein Theil des cantonements Regiment Bosniacken [vėlesnis prierašas - gegend sudwestlichen Eydtkuhnen]. Žemėlapio mastelis 1:20000, dydis 46x58 cm. Žemėlapio autorius leitenantas Sierakowsky[j], sukūrimo metai 1790-1791. Žemėlapis atvaizduoja teritoriją į PV nuo Eitkūnų (vietovės iš karto į Vakarus nuo Lieponos upės - Kinderweitschen, Lengwehnen (Lenkweiten), Romeiken, Escherkehmen, Schleuwen kaimai ir apylinkės).
Žemėlapio Ein Theil des cantonements Regiment Bosniacken fragmentas (1790-1791, 1:20000), Lengwehnen (Lengweiten) kaimas ant Lieponos upės.
Dar vienas bosniakų pulko karininkų parengtas žemėlapis pavadinimu Ein Theil des cantonements des Koenigl. Preuss. Regiment Bosniacken in Monath July 1790 [vėlesnis prierašas - gegend westlichen Eydtkuhnen] jau tiksliai nurodo žemėlapio sukūrimo datą - 1790 metų liepa. Žemėlapio mastelis 1:20000. Žemėlapis atvaizduoja teritoriją į vakarus nuo Eitkūnų (vietovės - Raudohnen, Paschicken, Absteinen, Kryschullen (Chrizullen), Eydtkuhnen, Wagohnen, Nausseden kaimai ir apylinkės).
Žemėlapio Ein Theil des cantonements des Koenigl. Preuss. Regiment Bosniacken in Monath July 1790 fragmentas, 1790, 1:20000 Eydtkuhnen (Eitkūnai).
Literatūra: Povilas Reklaitis Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. VDA leidykla 1999.
Kartografinė medžiaga iš KTU RK sk. fondų. Nuoširdžiai dėkojame.
|
|
Žemėlapis, vaizduojantis teritorijas į šiaurę nuo Gumbinės, 1:50000, 1790
Žemėlapis, vaizduojantis teritorijas į šiaurę nuo Gumbinės (Lazdynėliai, Gumbinen, Gumbinnen, Gusev, Гусев), masteliu 1:50000, prūsijos kartografų parengtas ir išleistas apie 1790 metus. Žemėlapis, kurio matmenys 62x47 cm, yra spalvotas, originalas saugomas Berlyno miesto bibliotekos fonduose. Žemėlapyje detaliai atvaizduota: kelių tinklas, gyvenamosios vietovės (miestai, kaimai), miškai, upių tinklas, ežerai, malūnai ir t.t. Reljiefas atvaizduotas brūkšniavimu.
Žemėlapio, vaizduojančio teritorijas į šiaurę nuo Gumbinės, 1:50000, 1790 bendras vaizdas
Žemėlapio, vaizduojančio teritorijas į šiaurę nuo Gumbinės, 1:50000, 1790 fragmentas vaizduojantis Gumbinės miestą
|
|
Ch.F. von Wrede Silezijos Karo žemėlapis (1:33333, 1747-1753), rinktinis lapas (nuoroda)
Christian Friedrich von Wrede, inžinerijos majoras, prūsijos kartografas, 1747-1753 metais Prūsijos karaliaus Fridricho II paliepimu vykdė Silezijos kartografinius matavimus (išskyrus teritorijose, priklausančiose Austrijai) ir išleido atlasą, susidedantį iš 195 žemėlapių, masteliu 1:33333 pavadinimu "Krieges-Carte von Schlesien" (Silezijos Karo žemėlapis). Atlasas buvo įrištas raudona oda ir įteiktas karaliui Fridrichui II.
Atlaso žemėlapių dydis 73x52 cm (su rėmeliais) arba 60x43 cm (tik žemėlapis, be rėmelių). Žemėlapio dešinėje paraštėje vietovių apyrašas, nurodant jų priklausomybę, gyventojų (miestiečių, kaimiečių valstiečių ar kampininkų) kiekį, arklių kiekį. Žemėlapyje kruoščiai pažymėti visi statiniai (rūsiai, gyvenamieji namai, bažnyčios, kopyčios, vienuolynai, dvarai, griuvėsiai, pašto stotys), tiltai, perkėlos, brastos, malūnai, rūdos liejyklos, plytinės, stiklo gamyklos, kalvės, kasyklos.
Žemėlapis nebuvo publikuotas, istorikams prieinamu tapo tik XX a. pradžioje. Originalas saugomas Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyriuje (Staatsbibliothek zu Berlin - Preußischer Kulturbesitz). Beje, 1992 metais atlasas buvo perleistas atskiru leidiniu:
Christian Friedrich von Wrede Krieges-Carte von Schlesien – 1747-1753 Monumenta cartographica et topographica / Monumenta cartographica et topographicaChristian Friedrich von Wrede Klaus Lindner Lengenfelder, 1992
ISBN 3892195005, 9783892195009
Bendras Christian Friedrich von Wrede žemėlapio Nr. 20 iš atlaso "Krieges-Carte von Schlesien" (Silezijos Karo žemėlapis) vaizdas
Christian Friedrich von Wrede žemėlapio Nr. 20 iš atlaso "Krieges-Carte von Schlesien" (Silezijos Karo žemėlapis) fragmentas
|
|