2024-12-13 18:03:21
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

SENIEJI ŽEMĖLAPIAI - F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, 1792 m.
Paveikslėlio dydis:
M.K.Radvila 1613 LDK žemėlapis (Perleidinys iš Blaeu atlaso 1631m.)
Lietuvos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549-1616) pastangomis 1613 metais Amsterdame išleistas (atspausdintas) Lietuvos žemėlapis „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE CAETERARUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO“ – „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir jai gretimų sričių tikslus aprašymas“.
Gerbiamo Algirdo Antano Gliožaičio sutikimu pateikiame jo straipsnį apie kunigaikščio M.K.Radvilos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės 1613 m. žemėlapį. Straipsnis atspausdintas istorijos ir kultūros žurnale Žiemgala (2007 01).

ĮVADAS

M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapis yra vienas iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Jame detaliai nubrėžtos LDK ribos, pateiktas administracinis suskirstymas, gausu istorinių faktų ir kitokios informacijos. Šiaurinė riba su Kuršo kunigaikštyste ir Livonija užfiksavo to meto Žiemgalos (Semigallia) padalijimą. Yra ir papildomos informacijos apie Žiemgalą. Visą XVII a. žemėlapis buvo ypač populiarus tarp kartografų. Jie jį perbraižydavo siekdami pritaikyti leidžiamiems atlasams, todėl dėl žemėlapio autorystės painiojamasi, nors jame užrašyta, kad išleistas kunigaikščio M. K. Radvilos darbu, rūpesčiu ir lėšomis. Dabar irgi daugelis leidžiamų knygų, plakatų ir kitų spausdinių yra puošiami minimo žemėlapio fragmentais. Žemėlapį tyrinėjo ir tyrinėja kaip Lietuvos taip ir kitų šalių įvairių sričių specialistai1. Deja, jo sudarymą ir leidybą tebegaubia neįmintos mįslės: kodėl žemėlapis pasirodė atlasuose tik 1631 metais, praslinkus apie 30 m. po jo sudarymo, 18 m. po jo išgraviravimo Amsterdame ir 15 m. po M. K. Radvilos mirties.

KELETAS BIOGRAFIJOS FAKTŲ

M. K. Radvila-Našlaitėlis gimė 1549 m., valdant paskutiniajam Gediminaičių dinastijos Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos-Juodojo (1515–1565) šeimoje. Jis 1563 m. išvyko į Vakarų Europą ir studijavo geografiją, matematiką, astronomiją, mediciną. M. K. Radvila užėmė aukštus postus valstybės tarnyboje: rūmų maršalkos (1569–1578), didžiojo maršalkos (1578–1580). Jis dalyvavo kare su Maskvos kunigaikštyste, buvo sunkiai sužeistas, pasižadėjo pagijęs aplankyti Šventąją žemę. M. K. Radvila į Šventąją žemę išvyko 1582 m., o grįžo tik 1584 m. ir vėl užėmė aukštus postus valstybės tarnyboje. Jis 1586 m.buvo paskirtas Trakų kaštelionu; 1590–1604 m. buvo Trakų, o nuo 1604 m. – Vilniaus vaivada. Daug laiko praleisdavo Nesvyžiuje, kur 1616 m. ir mirė (2).

M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapis

Upsalos universiteto bibliotekoje saugomo žemėlapio fotokopija. Jį sudarančios dalys pažymėtos numeriais / Trečias „ D “ variantas /

ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS

Nesvyžiaus archyvas buvo prilygintas Didžiojo kunigaikščio archyvui. Radvilų archyvai, kaip ir Didžiojo kunigaikščio, dėl karų, okupacijų ir kitų aplinkybių atsidūrė įvairiose valstybėse. Išsamesnių žinių apie žemėlapio sudarymą ir leidybą nebeišliko. Ne visi tyrinėtojai linkę pripažinti, kad darbams vadovavo M. K. Radvila, nors įrašai žemėlapyje ir išlikę negausūs dokumentai liudija būtent apie tai. Tarp žemėlapio tyrinėtojų apie jo sudarytojus dominuoja dvi prielaidos. Kaip M. K. Radvilos talkininkai įvardijami: I – Valakų reformos ir karinės kartografijos išugdyti specialistai ir II – Jėzuitų ordino vienuoliai.

M. K. Radvila apie 1590 m baigė kelionės po Šventąją žemę aprašymą ir ryžosi sudaryti išsamesnį ir visapusiškesnį LDK žemėlapį (3). Jis gerai žinojo kitų kraštų kartografų sudarytus LDK žemėlapius, kurie jau nebetenkino valstybės poreikių. Kaip aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, M. K. Radvila jautė išsamaus žemėlapio būtinybę valstybės gynimui, tvarkymui ir valdymui. Jam buvo gerai žinomi Valakų reformos metu atlikti matavimai bei karinės kartografijos darbai (4). Per Žygimanto Augusto valdymo metu (1548–1572) vykdytą Valakų reformą buvo sukaupta daug įvairios matavimų medžiagos. Žemės nuosavybės teisiniai pagrindai buvo išdėstyti trijuose Lietuvos statutuose (I priimtas 1529 m., II – 1566 m. ir III – 1588 m) ir Valakų reformos įstatyme, vadintame „Valakų nuostatais“, priimtame 1557 m. M. K. Radvilos tėvas M. Radvila Juodasis buvo Žemės maršalka ir dalyvavo Valakų reformos vykdyme. Jis palaikė ryšius su pakamoriais (Eustachu Valavičiumi, Sapiegomis ir kt.). Dėl žemės kylančius ginčus sprendė ir žemės tvarkymo darbus organizavo pavietų pakamoriai, kuriuos skyrė Didysis Kunigaikštis. Pakamoriai galėjo turėti iki dviejų padėjėjų – kamarninkų. Vykdant Valakų reformą iš pakamorių buvo skiriami revizoriai, o matavimus atliko vyresnieji matininkai – pamierčiai ir matininkai – mierčiai. Valakų reformos metu minimi pakamoriai (revizoriai) J. ir P. Gradauskai, J. ir A. Ilgauskai, J. ir T. Kuncos, S. Raiskis, D. ir J. Sapiegos, M. Vnučka, L. ir S. Voinos, E. Valavičius ir kt. Iki 1566 m. buvo išmatuota apie 67,5 tūkst. valakų, arba apie 16 tūkst. kv. km, Didžiojo kunigaikščio žemių. Vėliau revizuotos ir Didžiojo kunigaikščio girios. Po to buvo pradėti didžiųjų ir vidutinių bajorų dvarų žemių matavimai. Vykdant Valakų reformą apmatuotos žemės planai nebuvo sudaromi, o tik surašomi inventoriai, kuriuose pažymėdavo kaimo pavadinimą, jo plotą, rėžių ilgius ir pločius šniūrais (jo ilgis – 48,73 m) ir prentais (jo ilgis – 4,87 m.), gyventojų vardinį sąrašą ir kt.5 Valdant Steponui Batorui (1576–1586), didelis dėmesys buvo skiriamas karinei kartografijai. Minimi jo kartografai S. Pachalovieckis, Sulimovskis, M. Strubičius, S. Sarnickis ir kt., kurie taip pat turėjo kvalifikuotų padėjėjų būrį6. Kai kurie minėtų kategorijų specialistai arba jų mokiniai galėjo būti ir M. K. Radvilos talkininkai sudarant LDK žemėlapį. M. K. Radvila, kaip ir jo brolis kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600), palaikė glaudžius ryšius su jėzuitais. Jis 1584 m. Nesvyžiuje pradėjo statyti jėzuitų kolegiją, todėl kai kurie tyrinėtojai teigia, kad sudarant žemėlapį jam talkino būtent jėzuitai, kad būtent jie nustatė gyvenviečių geografines koordinates. Jėzuitų ordinas įsteigtas 1534 m. Paryžiuje ir jungė vienuolius intelektualus. Jie į LDK atsikraustė iš Lenkijos 1569 m. Jėzuitai 1579 m. įkūrė Vilniaus akademiją, o vėliau įvairiose LDK vietose įsteigė kolegijų. Kartu su bernardinų ordinu jie kovojo prieš reformatus. Bernardinų ordinas Vilniuje įsikūrė 1469 m., visoje LDK turėjo vienuolynų tinklą. Tačiau M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapyje vienuolynai nėra pažymėti. Jame pažymėti vaivadijų centrai, miestai ir miesteliai, kur yra teismas arba bajoro dvaras, pažymėti ir aprašyti kariniai veiksmai. Nesvyžiuje tik apie 1760 m. sudarytas Bernardinų vienuolynų LDK žemėlapis, kuriame pažymėti 28 vienuolynai (žemėlapis saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje – MAB).

Išvados ir prielaidos apie žemėlapio sudarymą ir leidybą dažniausiai daromos tyrinėjant patį žemėlapį, jį lyginant su iki jo ir po jo išleistais kitų autorių žemėlapiais. Galima prielaida, kad žemėlapio sudarymo darbai pradėti apie 1590 m. Buvo surinkta žemėlapio sudarymui reikalinga Valakų reformos bei karinės kartografijos vykdyta matavimų medžiaga, atlikti trūkstami vietovių matavimai, surinkti vietovardžiai, informacija apie valstybės sienas, administracinį suskirstymą ir jo centrus, reikšmingesnes gyvenvietes, hidrografiją, bei kt. informacija. Gyvenamose vietovėse išmatuoti geografinis plotis ir ilgis, kas sudarė prielaidą žemėlapio braižymui. Tikėtina, kad žemėlapio sudarymo darbai galėjo būti baigti apie 1600 m. Autorinis žemėlapio originalas išbraižytas viename lape, apie M 1:1 300 000 masteliu, o kitame lape išbraižyta Dniepro žemupio schema. Įvertinus įrašus žemėlapyje ir kitą išlikusią negausią informaciją (XX a. pradžioje prof. H. Merczyng Nesvyžiaus archyve suradus kunigaikščio M. K. Radvilos rašyto lotynų kalba neįvardintam asmeniui laiško nuorašą), daroma išvada, kad visas su žemėlapio sudarymu susietas darbas (darbų metodikos parinkimas, žemėlapio matmenų ir turinio nustatymas, jo redagavimas ir kt.) yra atliktas M. K. Radvilos, o jam talkino jo suburtas ir vadovaujamas kvalifikuotų pagalbininkų būrys. Deja, žinių apie juos neišliko. Be spaustuvininkų (Guilhelmus Jansonius ir Hessel Gerard), tyrinėtojai mini Kijevo vaivadą V. Ostrogiškį (1526–1608), raižytoją T. Makovskį (1573–1630), jėzuitą, Vilniaus Akademijos matematiką, sferinės geometrijos specialistą Jokūbą Bosgravę (1553?–1623). Manoma, kad žemėlapį meniškai apipavidalino T. Makovskis. Prielaidą, kad T. Makovskis buvo ilgametis M. K. Radvilos padėjėjas sudarant LDK žemėlapį, leidžia daryti minėta surasto laiško kopija. Spėjama, kad laiške minimas M. K. Radvilos tarnas tai T. Makovskis, kuriam tada buvo dar tik 24 metai. Taip pat yra pastaba W. Blaeu 1614 m. Amsterdame išleistame Rusijos žemėlapyje (saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje – LNM), kad jam patikslinti Thomas Macovius (T. Makovskis, kuriam tada buvo jau 40 metų) siūlė panaudoti Lietuvos žemėlapį (Lithuaniae tabula). Tyrinėtojai nesutaria, koks tai žemėlapis. Išsakomos dvi prielaidos: I – tai 1613 m. M. K. Radvilos LDK žemėlapis, kurį leidykla turėjo; II – tai nežinomas žemėlapis, sąlyginai vadinamas „Makovskio žemėlapiu“, kurį vėliau tyrinėtojai pradėjo tapatinti su M. K. Radvilos 1613 m. LDK žemėlapiu. Matyt, dėl tos priežasties literatūroje 1613 m. LDK žemėlapis įvardijamas dvejopai: I – kaip M. K. Radvilos žemėlapis, II – visai be pagrindo kaip Makovskio žemėlapis (7).Paruošus žemėlapio autorinį originalą, prasidėjo sudėtingas ir ilgas jo leidybos etapas. Visą žemėlapio leidybą galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes: pirmą – žemėlapio originalo leidybą ir antrą – žemėlapio perdirbinių leidybą.

ŽEMĖLAPIO ORIGINALO LEIDYBA

Daroma prielaida, kad, paruošus žemėlapio autorinį originalą, apie 1603 m. buvo bandoma jį tiražuoti. Galima prielaida, kad susikomplikavus žemėlapio spausdinimui išbraižytas reikalingas kiekis autorinio originalo kopijų ir jomis naudojosi aukščiausi valdžios atstovai valstybės gynimo (tuo laikotarpiu vyko karai su Rusija ir Švedija), valdymo (po Valakų reformos) bei kitoms reikmėms (1 ir 2 lentelės. Pirmas variantas).

M. K. Radvilos pastangomis prieš pat jo mirtį Amsterdame 1613 m. sujungus žemėlapį ir Dniepro žemupio schemą į vieną lapą, apjuosus jį menišku rėmeliu, papildžius reikšmingais istoriniais įrašais ir galutinai apipavidalinus bei naujai suskaidžius į keturius vienodus lapus (38 × 53 cm), paruoštos keturios jų spaudos formos. Galima prielaida, kad atspausdinus keletą bandomųjų egzempliorių, M. K. Radvilai pasirodė, jog ne visa norima pateikti žemėlapyje informacija jame tilpo. Tada tais pačiais 1613 m. papildomai išgraviruotos trys spaudos formos su LDK aprašymu BENEVOLO LECTORIS, kuris buvo parašytas T. Makovskio ir skirtas klijuoti po žemėlapiu. Taip žemėlapį sudarė keturi spaudos lapai, apjuosti bendru rėmeliu, ir LDK aprašymas iš trijų spaudos lapų.

1631 m. nuo dviejų dešiniųjų spaudos formų buvo pašalinta Dniepro žemupio schema. Taip pat nuo visų spaudos formų pašalintas žemėlapį juosęs rėmelis. Taip atsirado jau šešios žemėlapio spaudos formos: keturios LDK žemėlapio ir dvi Dniepro žemupio schemos. Su LDK aprašymu BENEVOLO LECTORIS susidarė devynios spaudos formos.

Išlikę atspausdinti žemėlapio variantai byloja, kad jie įvairiomis kombinacijomis buvo komponuojami (klijuojami) iš 2–9 lapų (LDK žemėlapio – 4, Dniepro žemupio schemos – 2 ir teksto po žemėlapiu – 3 spaudos lapai). Kai kurie egzemplioriai (tarp jų saugomas Upsalos universitete) buvo apklijuojami iš keletos dalių suklijuotu rėmeliu. Žemėlapio originalo leidyba vyko trimis etapais. Kiekviename etape galima išskirti po keletą žemėlapio komponavimo variantų, nes leidybos metu keitėsi spaudos formų skaičius ir spausdinamo žemėlapio paskirtis (1 ir 2 lentelė).

Sprendžiant iš formato (75 × 105 cm.) LDK žemėlapis kartu su Dniepro žemupio schema nebuvo skirtas dėti į atlasus, todėl ilgą laiką liko žinomas tik nedideliam ratui žmonių (1 ir 2 lentelės. Antras „A“ ir „B“ variantai). Žemėlapio publikavimą atlasuose galėjo nulemti 1629 m. sudarytos LDK paliaubos kare su Švedija ir apie 1630 m. susidariusi konkurencija tarp jų leidėjų Henrici Hondy (1597–1651) ir Willem Janszoon Blaeu (1571–1638). Konkurencija vertė ieškoti galimybių atnaujinti atlasų turinį, įtraukti į juos naujus ir tobulesnius žemėlapius.

M. K. Radvilos LDK žemėlapis plačiau žinomas tik iš 1631 m. W. J. Blaeu Amsterdame išleisto atnaujinto atlaso „Appendix Theatri Ortelii et Atlantis Mercatoris…“ (1 ir 2 lentelės. Antras „C“ variantas). Jo didžiosios Lietuvos bibliotekos neturi. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra V. Kordt 1910 m. Kijeve išleistas atlasas  „Mатерiалы по исторiи русской картографiи“, kuriame įdėta minėto žemėlapio originalo dydžio kopija iš keturių spaudos lapų. Kitose šalyse tokių žemėlapio variantų taip pat esama (8). Jo kartuše (kairysis viršutinis lapas) užrašytas pavadinimas „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE…“ – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir gretimų sričių tikslus atvaizdas. Toliau rašoma, kad jis sudarytas kunigaikščio M. K. Radvilos darbu, rūpesčiu ir lėšomis, ir, aišku, išleistas (opera, cura et impensis facta as in lucem edita). Žemėlapio apačioje (kairysis apatinis lapas) pažymėta, kad jį paruošė (padarė, pagamino – excudebat) Guilhelmus Jansonius (W. J. Blaeu), ir tai liudija tipografijos auksinis Saulės ženklas. Žemėlapį graviravo (pjaustė, skaptavo, raižė – sculptum) Hesselum Gerardum. Dešiniuosiuose lapuose be LDK žemėlapio išbraižyta ir Dniepro žemupio schema. Įrašas žemėlapyje byloja, kad jos tikslas – parodyti senosios LDK ribas, ypač Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais (Alterum ut antiquos M. D. Lithuaniae terminos Vitoldi M. Ducis praesertim temporibus exsponamus)

W. J. Blaeu, konkurencijos skatinamas, ieškojo vis naujų būdų M. K. Radvilos LDK žemėlapiui pateikti. Be abejo, atskiruose 4-uose spaudos lapuose atlase įdėtu žemėlapiu buvo nepatogu naudotis. Galima prielaida, kad jis iš atlasų buvo išimtas ir suklijuotas į vieną lapą. Matomai, kad būtų patogiau dėti į atlasus ir patogiau naudotis vartotojui, kaip jau buvo minėta, nuo 2-jų dešiniųjų spaudos formų buvo nuimta Dniepro žemupio schema. Blaeu į kitą savo atlasą, išleistą taip pat 1631m., įdėjo M. K. Radvilos LDK žemėlapį, atspausdintą be rėmelio jau 6-se spaudos lapuose: LDK – 4-se spaudos lapuose, suklijuotose į vieną ir Dniepro žemupio schemą – 2-se spaudos lapuose suklijuotose į vieną (1 ir 2 lentelės. Trečias „A“ ir „B“ variantai).

Krokuvos universiteto profesorius Liudvik Birkenmajer 1913 m. Švedijoje Upsalos universiteto bibliotekoje aptiko dar iki tol nežinomą M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapio egzempliorių. Upsaloje aptikto egzemplioriaus žemėlapis su Dniepro žemupio schema yra suklijuotas iš 6-ių spaudos lapų. Kadangi W. J. Blaeu nuo dešiniųjų spaudos plokščių nuėmė Dniepro žemupio schemą ir pradėjo spausdinti žemėlapį iš 6-ių spaudos lapų 1631 m., seka išvada, kad Upsalos žemėlapio egzempliorius yra atspausdintas po 1631m. Po žemėlapiu priklijuotas tekstas iš 9-ių stulpelių su inicialais jo pabaigoje „T. M. Pol. Geograph“ (Tomas Makovskis, lenkų geografas) ir po brūkšnio parašas: „Amsterodami. Escudebat Guilhelmus Iansonius, sub signo Solarii 1613“ (Amsterdamas. Išspausdino Guilhelmus Jansonius po Saulės ženklu, 1613 m.). Priklijuotoji teksto juosta suklijuota iš 3-jų spaudos lapų (po 3-is stulpelius kiekvienas). Teksto skaidymas į stulpelius ir jo pabaigoje įrašyta data liudija, kad jis nebuvo skirtas atlasams, o tik klijuoti po žemėlapiu (1 ir 2 lentelės. Trečias „D“ variantas). Taigi seka ir kita išvada, kad suklijuotų žemėlapių su Dniepro žemupio schema iš 4-ių spaudos lapų ir priklijuotu tekstu apačioje turėjo būti išleista jau iki 1631m., tik, deja, jie neišlikę arba nesurasti (2 lentelė. Antras „B“ variantas). Upsalos žemėlapis su tekstu po juo apjuostas 4,5 cm. pločio ornamentais išpuoštu rėmeliu, kuris suklijuotas iš 10-ies nevienodo dydžio dalių. Žemėlapis su tekstu ir rėmeliu priklijuotas prie audeklo su kutais kraštuose. Kutų kuokštelių spalvos geltona, žalia, raudona identiškos dabartinės Lietuvos tautinės vėliavos spalvoms. Žemėlapio dekoravime taip pat dominuoja gelsva, žalia ir raudona spalva. Paklijuotas žemėlapis pritvirtintas prie dviejų juodos spalvos lazdelių, ant kurių jį galima susukti, o, reikalui esant, kabinti ant sienos. Žemėlapio su rėmeliu matmenys 92 × 112 cm. Seka išvada, kad M. K. Radvilos LDK žemėlapio Upsalos egzempliorius nėra pats seniausias. Jam taikomas pavadinimas „pirmos laidos“ yra klaidingas. Pats seniausias žinomas žemėlapio egzempliorius yra suklijuotas iš 4-ių spaudos lapų ir įdėtas į W. J. Blaeu 1631 m. atlasą (1 ir 2 lentelės. Antras „C“ variantas). Upsalos universitete rastas M. K. Radvilos žemėlapio egzempliorius tikriausiai buvo skirtas reprezentacijai ir galėjo būti įteikiamas kaip dovana ar suvenyras užsienio šalių valdovams, kilmingiems svečiams bei žymiems žmonėms (žinoma, kad po 1629 m. paliaubų tolimesnes ilgas derybas su Švedija vedė Biržų ir Dubingių kunigaikštis Kristupas II Radvila (1585–1640)). Kiek ir kada panašiai apipavidalinto žemėlapio egzempliorių buvo padaryta ir kam jie buvo įteikti, žinių neišliko. Žemėlapio egzemplioriui, saugomam Upsaloje, apie du dešimtmečius pajaunėjus, jo reikšmė nesumenkėja. Jis išlieka pačiu reikšmingiausiu dokumentu tyrinėjant M. K. Radvilos LDK žemėlapio leidybos paslaptis (9).

Spaustuvę iš W. J. Blaeu paveldėjo ir atlasų leidimą tęsė sūnus Ioannes Blaeu (1595–1673). Jis į atlasus dėjo M. K. Radvilos LDK žemėlapį iš 6-ių spaudos lapų: 4-se lapuose LDK ir atskirai 2-se lapuose Dniepro scemą. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas 1649 m. Blaeu atlasas „Theatrum orbis terrarum, sive Atlas novus“. Jame yra viename lape, suklijuotame iš 4-ių nevienodo dydžio spaudos lapų, LDK žemėlapis, (be Dniepro schemos), po jo – 4-uose lapuose aprašymas „Lithuania Magnus Ducatus“, kuriame atskira skiltimi išskirta „Samogitia“ (Žemaitija). Po aprašymo įdėta suklijuota iš 2-jų spaudos lapų nuimta Dniepro žemupio schema, o po jos 1-me lape aprašymas „Litvaniae descriptio summa“ (identiškas po Upsalos universitete saugomo žemėlapio egzemplioriumi priklijuotam tekstui, tik be T. Makovskio inicialų). Iš 4-ių nevienodo dydžio spaudos lapų suklijuotą žemėlapį (be Dniepro žemupio schemos) net du egzempliorius ir atskirai suklijuotą Dniepro žemupio schemą iš 2-jų spaudos lapų saugo Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM). Bendras, suklijuotas iš 6-ių spaudos lapų žemėlapis yra prof. Kazio Varnelio kolekcijoje, VUB ir kt. (1 ir 2 lentelės. Trečias „A“, „B“, „C“ variantai). Nors kai kurių žemėlapio variantų yra išlikę po kelis ir net keliolika egzempliorių, tačiau jie nėra visiškai identiški. Kadangi kiekvienas žemėlapio egzempliorius būdavo dekoruojamas-spalvinamas, tai jie ir skiriasi savo spalvine išraiška. Dažniausiai būdavo spalvinami kartušai, valstybių sienos ir administracinės ribos, gyvenamąsias vietoves žymintys sutartiniai ženklai ir kt.

ŽEMĖLAPIO PERDIRBINIŲ LEIDYBA

W. J. Blaeu turėjo konkurentą H. Hondy. Jis apie 1633 m. atnaujino dalį savo atlasuose talpintų žemėlapių. Merkatoriaus 1595 m. sudarytas žemėlapis „Lithuania“ pakeistas į perbraižytą M. K. Radvilos LDK žemėlapį apie M 1:2 250 000 masteliu (44 × 54 cm.). Žemėlapio kartušas su jo pavadinimu perkeltas į apatinį dešinį kampą bet jame lieka įrašas, kad žemėlapis išleistas M. K. Radvilos darbu, pastangomis ir rūpesčiu, tik praleisti žodžiai „et impensis facta“ (ir lėšomis). Žemėlapio apatiniame kairiajame kampe užrašyta: išlaidos (sumptibus) Henrici Hondy. Žemėlapio turinys nepakitęs, tik pakeisti gyvenamąsias vietas žymintys sutartiniai ženklai ir jo meninis apipavidalinimas, kuris tapo ne toks patrauklus kaip originalo, įdėto į W. J. Blaeu 1631 m. atlasą. Privalumas gal tik toks, kad visas žemėlapis viename atlaso lape. Taigi H. Hondy, nors ir perbraižė M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapį, pakeitė jo išvaizdą, mastelį, nebraižė geografinio tinklo, bet autorystės nesisavino. Rašė, kad jis išleistas darbu ir pastangomis M. K. Radvilos, tik nebenurodė išleidimo metų – 1613 m.(10) H. Hondy perbraižyto M. K. Radvilos LDK žemėlapio leidybą apie 1649 m. perėmė Joannes Jansonii (1588–1664). Apie tai įrašyta po 1649 m. leisto žemėlapio kairiajame apatiniame kampe. Jis beveik nepakeistas. Taigi ir šis leidėjas autorystės teises pripažino M. K. Radvilai. Vėliau žemėlapio leidyba atiteko Janssonii-Waesbergiorum ir Moses Pitt. Žemėlapyje išbraižytas geografinis tinklelis. Jis buvo įdėtas į atlasą „The English Atlas“ ir kt. Po 1681 m. žemėlapio leidybą tęsė P. Schenk (1661–1711) ir G. Valk (apie 1650–1726). Žemėlapis praktiškai nepakito, tik užrašytos naujų leidėjų pavardės, kurie taip pat autorystę pripažino M. K. Radvilai. Lietuvoje minimų žemėlapių galima rasti prof. Kazio Varnelio kolekcijoje, Vilniaus universiteto ir Mokslų akademijos bibliotekose ir kt. (11)

J. Blaeu, skatinamas konkurencijos, taip pat siekė labiau pritaikyti kunigaikščio M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapio formatą atlasams. Jis pasekė konkurento H. Hondy pavyzdžiu ir apie 1648 m perbraižė kunigaikščio M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapį mažesniu formatu (44 × 52 cm.), apie M 1:2 000 000 masteliu, tik be Dniepro žemupio schemos. Kad atrodytų originaliau, žemėlapis orientuotas ne į šiaurę, bet į vakarus. Žemėlapio kartuše apie jo autorių toks pat įrašas, kaip ir 1631 m. (LDK ir gretimų sričių tikslus atvaizdas išleistas kunigaikščio M. K. Radvilos darbu, rūpesčiu ir lėšomis; po to prierašas: dabartiniu nauju pavidalu išleistas J. Blaeu). Žemėlapio apatiniame kairiame kampe įrašas „Ioannes Blaeu. Excudebat“ (iškaltas, paruoštas J. Blaeu). Taigi autorystė tebepripažįstama M. K. Radvilai. Žemėlapį galima rasti VUB ir kt. (12) Po J. Blaeu mirties žemėlapio leidybą tesė Frederick de Witt (1630–1706). Jis žemėlapio kartuše apie leidėjus padarė pakeitimų. Jame nebeliko M. K. Radvilos ir J. Blaeu pavardžių. Įrašyta, kad žemėlapis išleistas „per De Witt“ (su Witt pagalba). Po F. de Witt mirties žemėlapio leidybą perėmė kiti leidėjai, kurie M. K. Radvilos taip pat nebemini: Pieter Mortier (1661–1711), Vincenzo Coronelli (1650–1718) ir kt.

IŠVADOS

1. Žemėlapiui sudaryti naudoti Valakų reformos ir karinės kartografijos tikslais atlikti matavimai.

2. Žemėlapis sudarytas vykdytojų kolektyvo, kuriam, kaip liudija įrašai žemėlapyje, vadovavo kunigaikštis M. K. Radvila. Jis galutinai nustatė žemėlapio mastelį, turinį, atliko jo redagavimą ir kt., todėl žemėlapio autorystė priklauso jam.

3. Pirmosios žemėlapio laidos nebuvo skirtos dėti į atlasus ir dar tokių žemėlapių nėra surasta arba jie neišlikę.

ŠALTINIAI:

1. Braziūnienė A. Šiaurės Lietuva senuosiuose žemėlapiuose. – Žiemgala, Nr. 2, 2003.

2. Kotlubajus E. Radvilos, V., Mintis 1995.

3. Radvila-Našlaitėlis M. K. Kelionė į Jeruzalę, V., Mintis 1990.

4. Samas A. Žemėlapiai ir jų kūrėjai, V., Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas 1997; Maksimaitienė O. Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai, V., Mokslas 1991; Braziūnienė A. Senosios kartografijos rinkiniai Lietuvoje, Knygotyra, Nr. 36, 2000; Gustaitis A. Kunigaikščio Radvilo žemėlapis, Chicago, 1990.

5. Aleknavičius P. Žemės santykių ir žemėtvarkos istorinė raida Lietuvoje, – Žemėtvarka ir melioracija, 1991, Nr. 3-4; Survila R. Žemės tvarkytojai Didžiosios Kunigaikštystės laikais, – Žemėtvarka ir melioracija, 1990, Nr. 1; Gogelis A. Žemės reforma, – Žemėtvarka ir melioracija, 1990, Nr. 3-4.

6. Krikščiūnas A. Lietuvos nuotraukų ir kartografijos istorija, – Mūsų žinynas, T. XIV, 1928; Olszewicz Boleslaw. Polska kartografija wojskowa, Warszawa, 1921; Alexandrowics Stanislaw, Kartografia wojskowa Wielkiego Księstwa Litewskiego do polowy XVII wieku, – Kartografia wojskowa krajow strefy baltyckiej XVI–XX w., Torun, 1996; Gliožaitis A. Karo veiksmų atspindys kng. M.K.Radvilos LDK 1613m. žemėlapyje, Karys, Nr. 2, 1995.

7. Andrius J. 1613 m. Lietuvos žemėlapis. – Karo archyvas, VIII tomas, 1937; Chomskis V. 1613 m. Lietuvos žemėlapis. Jo analizis ir vertinimas Lietuvos kartografinio vaizdo raidoje, 1948, (disertacija, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje Rankraščių skyriuje); Petrulis J. Kai kurie geografiniai elementai 1613 m. Magni Ducatus Lithuaniae žemėlapyje. – Geodezijos darbai, III tomas, 1965; United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization; Convention Concerning the Protection of the World Cultural and Natural Heritage; Nomination of cultural property for inscription on the world heritage list; Nomination of the architectural, residential and cultural complex of the Radziwill family at Nesvizh; Government of the Republic of Belarus, 2004.

8. Mojski Piotr Maria (B.de Weydenthal), Muzeum Polskie, Rapperswil / Szwajcaria, 1995; Imago Poloniae; Dawna Rzecxpospolita na mapach, dokumentach, starodrukach w zbiorach Tomasza Niewodniezanskiego, Warszawa, 2002.

9. Šinkūnaitė L. XVII a. Radvilų portretai, Kaunas, Šviesa, 1993; Gliožaitis A. Paminėta M. K. Radvilos LDK žemėlapio 380 metų sukaktis. – Žemėtvarka ir melioracija, Nr. 1, 1994.

10. Imago Lithuaniae. Vilniaus universiteto biblioteka, parodos katalogas, Vilnius 2002; Lietuvos Nacionalinis muziejus, Lietuva žemėlapiuose, V., 2002; Kunčas-Žemaitis R. A. Lietuvos kartografinio vaizdo vystymosi bruožai XVI–XVIII amž., parodos katalogas, Chicago, 1985.

11. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos atlasų ir žemėlapių katalogas, Vilnius, 1969.

Gerhard Mercator. Lithuania
Gerhard Mercator. Lithuania. Duisburg 1595
Gerhard Mercator. Lithuania. (reversas)
Gerhard Mercator. Lithuania. Reversas. Duisburg 1595
F. de Witt. Magni Ducatus Lithuaniae...1690
Frederic de Witt. Magni Ducatus Lithuaniae tabula, divisa tam in palatinatus, quam subjacentes castellanias. Amstardam 1690.
M.Seutter.Novissima et accuratissima Magnis Ducatus Lithuaniae...1720
M.Seutter. Novissima et accuratissima Magnis Ducatus Lithuaniae in suos Palatinatus et Castellanias divisae delineatio... Augsburg. 1720(?)
Olausas Magnusas "Jūros žemėlapis" 1539 m.
Olausas Magnusas (Olaus Magnus) (1490-1558) Jūros žemėlapis, išleistas 1539 m., originalus pav. Carta Marina et Descriptio..., vienas pirmųjų žemėlapių detaliai atvaizduojantis Šiaurės šalių teritorijas, pateikiantis ir vietovardžių pavadinimus.
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m.
Nicolas Sanson'as d'Abbeville (1600-1667),  Lietuvos dalies žemėlapis. Vilniaus ir Trakų vaivadijos, 1665 m.
N.Sanson'as d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m.
Nicolas Sanson'as d'Abbeville (1600-1667), Lietuvos dalies žemėlapis, Minsko ir Mscislavo vaivadijos, 1665 m.
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m.
Nicolas Sanson'as d'Abbeville (1600-1667), Lietuvos dalies žemėlapis, Polocko, Vitebsko, Mscislavo vaivadijos ir Minsko vaivadijos dalis su Smolensko kunigaikštyste,  1665 m.
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m.
Nicolas Sanson'as d'Abbevile (1600-1667), Lietuvos dalies žemėlapis, Naugarduko, Bresto, Polesės, dalies Minsko vaivadijos, 1665 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Pietrytinė dalis, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Šiaurės rytų dalis, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Šiaurės vakarų dalis, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, 1792 m.
F.Reilly, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Pietvakarių dalies žemėlapis, 1792 m.
J.Kanter. Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae, provinciarum foedere et vasallagio illis junctarum, et regionum vicinarum nova mappa geographica, 1770, 5 lapas

Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae, provinciarum foedere et vasallagio illis junctarum, et regionum vicinarum nova mappa geographica. Joanne Jacobo Kanter. 1770 metais spalvotai išleistas žemėlapis masteliu 1:670000, susidedantis iš 16 lapų, bendras žemėlapio dydis-172x203 cm, apima Lenkijos karalystę ir Lietuvos didžiąją kunigaikštystę.

J.J.Kanter

Bendras žemėlapio Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae, provinciarum foedere et vasallagio illis junctarum, et regionum vicinarum nova mappa geographica vaizdas

 

D. F. Sotzmann, Karte von Polen und den angränzenden Provinzen in XVI Blättern, 1793, I dalis (I, II, V, VI lapai)

Žemėlapį pavadinimu Karte von Polen und den angränzenden Provinzen in XVI Blättern D. F. Sotzmann'as išleido 1793 metais Berlyne. Žemėlapis masteliu 1:1100000, susideda iš 16 lapų (sugrupuoti po 4), bendras žemėlapio dydis 96x116 cm.

Karte von Polen und den angränzenden Provinzen in XVI Blättern

D.F.Sotzmann'o žemėlapio pavadinimu Karte von Polen und den angränzenden Provinzen in XVI Blättern bendras vaizdas

Claudius Ptolemy. Tabula Europae descriptio octava

Claudius Ptolemy Tabula Europae descriptio octava. Apie 1480. Sarmatija nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros.

Plačiau apie Sarmatiją senuosiuose žemėlapiuose: R.Girkus, V.Lokoševičius "Europinė Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje" (VGTU Geodezija ir Kartografija vol36).

Regnum Borussiae episcopatus Warmiensis, palatinatus Mariaeburgensis et Culmensis...1763

Žemėlapis pavadinimu Regnum Borussiae episcopatus Warmiensis, palatinatus Mariaeburgensis et Culmensis cum territorio Dantsicano et ichnographia urbis regiomontis išleistas 1763 m. Žemėlapis susideda iš atskirų nesujungtų 6 dalinai spalvotų lapų, kurių kiekvienas maždaug 48x57,5 cm. dydžio. Mastelis 1:300000.

Regnum Borussiae episcopatus Warmiensis, palatinatus Mariaeburgensis et Culmensis

Žemėlapio kūrėjas Jan Wladyslaw Suchodolec (von Suchodoletz). Žemėlapis pirmą kartą paskelbtas apie 1732-1739. 1763 metų žemėlapis tikėtina redaguotas Homann‘o.

Žemėlapis atvaizduoja teritorijas nuo Klaipėdos iki Gransko ir nuo Soldau iki Olecko.

Pfau, Theodor Philipp Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis, 1771

Pfau, Theodor Philipp (1725-1794), Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapis pavadinimu Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis. Žemėlapis 1771 metais išleistas Berlyne. Mastelis 1:525000, žemėlapis susideda iš 25 lapų, kurių matmenys 50x46 cm..

Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis

Bendras žemėlapio  Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis vaizdas (skaitmenizuoti visas žemėlapis)

Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis

Žemėlapio  Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis fragmentas, Lietuvos Užnemunė (VII-VIII lapai)

Vilniaus miesto panorama, Bruynen G., Hoogenbergh F., 1581

G.van Bruynen, F.Hoogenbergh. Vilniaus miesto planas, 1581.

Vilniaus miesto panaorama nuo vakarinėje miesto dalyje esančios Vingrių kalvos (dab. Mindaugo gatvė).

 

G.van Bruynen, F.Hoogenbergh. Vilniaus miesto planas, 1581 Vilniaus miesto aprašymas

G.van Bruynen, F.Hoogenbergh. Vilniaus miesto planas, 1581

(Pasididinti, pilnas dydis)

Aprašymas

(pasididinti)

Už planą dėkojame p. Ryszard Hubisz, Lenkija

 

Juzefas Naronovičius - Naronskis. Biržų kunigaikštystės žemėlapis, 1645

Žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas Juozas Narūnavičius – Naronskis (Józef Naronowicz-Naroński, kituose šaltiniuose dar ir Naronovičius) be kitų kartografinių darbų 1645 metais sukūrė Biržų kunigaikštystės žemėlapį.

Apie Biržų kunigaikštystę (Wikipedija).

Apie Juozą Narūnavičių – Naronskį (Józef Naronowicz-Naroński) Wikipedijoje.

Originalus žemėlapio pavadinimas lenkų kalba (visas žemėlapio turinys taip pat lenkų kalba): „MAPPA Księstwa Biržanskiego Dostatecznie y doskonale sprawdziwą dimensią Nowo uczyniona Roku panskiego 1645 Jašnie oswieconemu XIM na Biržach y Dubinkach Januszowi Radziwillowi (...) unižony sluga, autor delineaty tey pracy y ręki swei wlasney oddaię y ofiaruię Jozeph Naronski"
Žemėlapio dydis 74x59 cm., mastelis 1:12000, žemėlapis orientuotas 120 laipsnių kampu. Žemėlapis spalvotas, turinyje dominuoja sepia spalva, miškai nuspalvinti žaliai, valdų ribos – raudonai. 
Viršutiniame kairiajame žemėlapio kampe nupieštas kunigaikštystės savininkų Biržų – Dubingių Radvilų giminės herbas.

Plačiau apie žemėlapį, jo kūrėją Juozą Narūnavičių – Naronskį (Józef Naronowicz-Naroński), Radvilų dinastiją, istorinį laikmetį galima susipažinti Raimondos Ragauskienės ir Deimanto Karvelio knygoje "1645 m. Juzefo Naronovičiaus - Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Radvilų valdos istorija ir kartografija".

Biržų kunigaikštystės 1645 m. žemėlapis
Bendras Juzefo Naronovičiaus - Naronskio 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio vaizdas. Norintiems žemėlapį pasididinti, spausti nuorodą ČIA
Juzefas Naronovičius - Naronskis. Klaipėdos seniūnijos žemėlapis, 1670.

Žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografas Juozas Narūnavičius – Naronskis (Józef Naronowicz-Naroński, kituose šaltiniuose dar ir Naronovičius) sūnaus bei kelių bendraautorių padedamas parengė visos Prūsijos detalų seniūnijų žemėlapius. Viso buvo parengti 44 žemėlapiai, iš jų išliko 35. Vienas iš šių žemėlapių pavadinimu Districtus Memeliensis (Memel) in Ducatu Prussiae eiusque tractu Schalavoniae (Schalauen) atvaizduoja Klaipėdą ir apylinkes, žemėlapyje taip pat pateiktas Klaipėdos miesto vaizdas (piešinys).

Žemėlapio dydis 85,5 x 48 cm., mastelis 1:100000, orientuotas į rytus; žemėlapis išleistas 1670 metais.

Districtus Memeliensis 1670

Bedras J.Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapio Districtus Memeliensis (Memel) in Ducatu Prussiae eiusque tractu Schalavoniae (Schalauen) vaizdas (1670, 1:100000)

Gargždai 1670

J.Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapio Districtus Memeliensis (Memel) in Ducatu Prussiae eiusque tractu Schalavoniae (Schalauen) fragmentas; Gargždai (1670, 1:100000)

Klaipėdos miesto panorama 1670

Klaipėdos miesto panorama J.Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapyje Districtus Memeliensis (Memel) in Ducatu Prussiae eiusque tractu Schalavoniae (Schalauen), 1670

La Prusse divise en ses balliages..., Fridric Guillaume, 1726 (žemėlapis pilnu dydžiu)

Fridric Guillaume Prūsijos žemėlapis pavadinimu "La Prusse divise en ses balliages et tres humblement presente a sa majeste Fridric Guillaume". Žemėlapio mastelis 1:742000, žemėlapis išleistas 1726 metais, dydis - 53x51 cm. Žemėlapis atvaizduoja ne tik Pūsijos, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio teritorijas.

Prussia 1726

Bendras žemėlapio  La Prusse divise en ses balliages et tres humblement presente a sa majeste Fridric Guillaume vaizdas, pilno dydžio žemėlapio nuoroda aukščiau.

Žemėlapio originalas saugomas Berlyno miesto bibliotekoje. Už kopiją dėkojame KTU bibliotekos retų knygų skyriui.

Magna mappa Geographica Borussiae Regnum... Oesfeld, C.L, Sauerbrey, N.F., 1772 - 1786

Prūsijos (įskaitant ir Klaipėdos kraštą) žemėlapis, susidedantis iš 4 atskirų lapų, kurių kiekvieno dydis 47x49 cm. Žemėlapio leidėjas  Carl Ludwig von Oesfeld, žemėlapio autorius (sudarytojas) -  Gerhard, raižytojas - von Sauerbrey. Žemėlapis datuotinas 1772-186 metais. Originalus žemėlapio pavadinimas "Magna mappa geographica Borussiae regnum exact exhibens, in qua non tantum limites correcti sed etiam principaliora loca, civitates, oppida & praefecturae omni studio designata sund". Mastelis 1:333333.

Magna mappa geographica Borussiae regnum exact exhibens, in qua non tantum limites correcti sed etiam principaliora loca, civitates, oppida & praefecturae omni studio designata sund
Magna mappa geographica Borussiae regnum exact exhibens, in qua non tantum limites correcti sed etiam principaliora loca, civitates, oppida & praefecturae omni studio designata sund
Bendras žemėlapio  Magna mappa geographica Borussiae regnum exact exhibens, in qua non tantum limites correcti sed etiam principaliora loca, civitates, oppida & praefecturae omni studio designata sund vaizdas

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.02 sekundes 7,815,374 unikalūs lankytojai