2024-10-11 13:52:45
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KALVARIJA ŽEMĖLAPIUOSE - 10 varstų colyje (1:420000) Carinės Rusijos imperijos bei 1:300000 W.Chrzanowskio "Senosios Lenkijos žemėlapis" fragmentai
Paveikslėlio dydis:
Užnemunė XVII - XVIII a. žemėlapiuose

Taip jau sutapo, jog vietovė, kurioje įsikūrė dabartinis Kalvarijos miestas, buvo tolokai nuo pagrindinių kelių, jungiančių pirmąsias Užnemunės gyvenvietes. Tai atitolino ne tik gyvenvietės atsiradimą. Tikėtina, kad tai turėjo įtakos ir tam faktui, jog daugumoje ne tik XVII a., bet ir XVIII a. žemėlapių Kalvarija nepavaizduota. XVII a. pradžioje išleistame Lietuvos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Lietuvos žemėlapyje „MAGNI DUCATUS CAETERARUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO“ Kalvarija kaip miestas dar negalėjo būti pažymėtas. Ilgą laiko tarpą vėliau leidžiami žemėlapiai faktiškai rėmėsi Radvilos žemėlapiu, naujumas žemėlapiuose buvo labiau kosmetinis arba žemėlapio turinio atnaujinimas labiau palietė nuo pagrindinių kelių neatitolusias vietoves.

Švedų XVII a. žemėlapiuose Užnemunėje Kalvarija dar nepavaizduota, jos vietoje didelis miškas pavadintas Grosse Wildtnus (nors Gražiškiai, Karalkrėslis, Vilkaviškis, Lankėliškiai jau yra...). Detaliau Georg von Schwengeln 1655-1656 m. sudarytą pietų Žemaitijos bei Kauno apylinkių žemėlapį galite peržvelgti ČIA (nuoroda).

Plačiau apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XVII a. Švedų invazijos metu Andrej Kotljarchuk (Андрей Котлярчук) knygoje In the shadows of Poland and Russia The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in European crisis of the mid-17 th century (nuoroda, EN kalba, Stokholmo universiteto biblioteka)

Nors Kalvarijos miestelis nepažymėtas nei 1740 m. Kondrado Loterio, nei 1749 m. Jono Nepreckio, nei 1772 m. Rizzi Zannoni žemėlapiuose, nei J.J.Kanterio 1770 metų Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje, vis tik Kalvarijos miestelį (ar vietovę) galime atrasti ir XVIII a. žemėlapiuose.


Jan Wladyslaw Suchodolec (von Suchodoletz, Suchodolski) 1732 m. žemėlapyje XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen wie daselbe in 4. folgende Districte abgetheilet als: Samland Natangen Oberland und Littauen, worbeÿ die Grentzen der Haubt-Aembter jeden Districts angedeütet und specificiret wie beÿder neuen Einrichtung der Cammer Aembter jedes Haubt-Ambtes reguliret inc. der Herrsch. Taürogen des Elbingsche Territorii, Woÿwodsch. Marienburg, des Danziger Werders und Nehrung nebst einem Theil der angrentzenden Woÿwodsch. vormahls Fürstenth. Samaiten, Gr. Fürstenth. Littauen, Woÿwodsch. Podlachien, Fürstenth. Masow, Woÿwodsch. Culm u. Pomerellen und des Bischoffth. Ermeland, kuriame atvaizduotos ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės pasienio teritorijos. Įdomu, jog žemėlapyje atvaizduotas kelias iš Vištyčio į Kalvariją su nurodytu atstumu 6 mylios.

1754

Žemėlapio XXIX. vergrösserte Sectiones der General-Charte von dem Königreich Preüssen... 5 lapo fragmentas, 1732, 1:100000, Vištytis ir didžioji Augustavo giria. Atkreipkite dėmesį, jog per girią pažymėtas kelias iš Vištyčio į Kalvariją (atstumas 6 mylios). Tai vienas iš pirmųjų topografinių žemėlapių, kuriame būtų įvardinta Kalvarija.

Visada žinojau, jog pavyks surasti 18 a. Abiejų Tautų respublikos laikotarpio žemėlapių atvaizduojančių Kalvariją. Negalėjo taip būti, jog tuo metu vienas iš didžiausių Užnemunės miestų būtų aplenktas kartografų akių... Ir štai į paviršių išplaukė Prūsų kartografų 1776 metų žemėlapis pavadinimu Plan des einen in den Augen fallenden Terrains auf der tour aus Preussen von Goldap über Serrey nach Wilda und da über Kauen Stellupöhnen zurück, wobei zugleich die. Kön. Preussische Herrschaft Serrey mit aufgennomen worden. (prasmės vertimas: Iš akies sudarytas Planas/žemėlapis žemių kelionės iš Prūsijos Geldapės per Seirijus iki Vilniaus ir atgal per Kauną į Stalupėnus, kartu sudarant Sirijų kunigaikštystės planą)... Žemėlapis atvaizduoja kelią iš Geldapės per Vižainis, Kalvariją, Seirijus, Merkinę iki Vilniaus ir nuo Vilniaus per Kauną, Zapyškį, Višakio Rūdą, Vilaviškį iki Stalupėnų. Žemėlapis išleistas 1776 metais, mastelis 1:84000.

Kalvarija 1776

Kalvarija ir apylinkės 1776 metų žemėlapyje

Žemėlapio orientacija į P-PR, žemėlapyje be Kalvarijos miesto pavazduoti aplinkiniai kaimai, Kalvarijos dvaras. Galima spręsti apie Kalvarijos miesto išplanavimą (atvaizduota bažnyčia, kvartalai).

Žemėlapio kopija iš KTU bibliotekos RS skyriaus fondų.


Kaip vieną iš tokių būtų galima paminėti ir D. F. Sotzmann'o žemėlapį Karte von Polen und den angränzenden Provinzen in XVI Blättern, išleistą 1793 metais. Tiesa, Kalvarijos pavadinimas rašomas Calvarie taip pat netiksliai pažymėta miestelio vieta (šiek tiek piečiau Pilviškių).

Nors XVIII a. pradžios ir vidurio kartografinėje medžiagoje Kalvarija neatvaizduota, ypatingai daug istorinių ir kartografinių žinių galima surasti rašytiniuose šaltiniuose. XVIII a. pradžios situaciją atspindi Pradinis Kalvarijos parapijos stovis pagal Vilniaus vyskupo Bžostausko komisarų pranešimą iš 1721 metų (Kalvarijos parapijos 1721 m. aprašymas).

Kalvarijos parapijos (Vilniaus vyskupijos, Alvito dekanato) 1744 m. aprašymas (I ir II d.).

Kalvarijos parapijos (Vilniaus vyskupijos, Alvito dekanato) 1784 metų aprašymas, kair ir kitų Vilniaus vyskupijos parapijų aprašymai, parengtas Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio parėdymu 1784 metais.

Estats De La Couronne de Pologne. 1730m. (Bendro žemėlapio vaizdo peržiūra)

Vienas iš nedaugelio XVIII a. žemėlapių "Estats De La Couronne de Pologne subdivises Suivant l‘estendue des Palatinats... Starovolsk, Beauplan, Hartnoch...Guillaume Del‘Ifle. Amsterdam. Apie 1730", kuriame pažymėtas Kalvarijos vietovardis.

Detalesnis žemėlapio fragmento vaizdas. (nuoroda)


Pfau, Theodor Philipp (1725-1794) žemėlapio Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis fragmentas. Žemėlapis išleistas 1771 metais Berlyne.

Pfau Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis

Žemėlapio Regni Poloniae, Magni Ducatus Lituaniae Nova Mappa Geographica concessu Borussorum Regis fragmentas (VII-VIII lapai), 1771. Kalvarija įvardinta Calwarie, miestas (tiesa dar neturėjęs miesto teisių) nors ir ant Šešupės kranto,tačiau atvaizduotas gerokai aukščiau dabartinės Marijampolės...

 


Lietuvos muitinių išdėstymo...žemėlapis 1788 . (Bendro žemėlapio vaizdo peržiūra)

Mapa Repartycyi Litewskiej Tudziesz Komory Jurborskiej staraniem ... Pana Michala Oginskiego Woiewodzica Trockiego Kommisarza Rze-tey Skarbu W.K. Lit-go... 1788 przez mnie Jozefa Dąbrowskiego Geometrę...

Lietuvos muitinių išdėstymo bei Jurbarko muitinės, Jo malonybės Pono Mykolo Oginskio, Trakų vaivadaičio, LDK Iždo komisaro Respublikoje pastangomis praplėstos prieš muitinių patikrinimą, žemėlapis, mano, prisiekusiojo ir privilegijuoto Jo Kar[ališkosios] Ma[onybės] geometro Juozapo Dombrovskio sudarytas 1788 metais.

Detalesnis žemėlapio fragmento vaizdas.

Kalvarija ir apylinkės unikalaus 1793 metų žemėlapio, kurį parengė Carinės Rusijos imperijos, valdytos imperatorės Jekaterinos II, kariuomenės, de facto jau įsitvirtinusios LDK, generalinis štabas. Žemėlapis pavadintas "Карта части воеводства Троцкого снят и сочинён в генеральном штабе в 1793 году" (Dalies Trakų vaivadijos žemėlapis, apmatuotas ir sukurtas generaliniame štabe 1793 metais). Mastelis 5 varstai colyje (apie 1:210000).

Trakų vaivadija 1793

Plačiau apie istorijos laikmetį ir žemėlapį galte paskaitinėti ČIA (nuoroda).

Po trečiojo Abiejų Tautų Padalijimo 1795 metais Lietuvos Užnemunė kartu su Kalvarija atiteko Pūsijai (administracinis vienetas Naujoji Rytų Prūsija). 1795 m. Prūsijos kartografų sudaryto Naujai atitekusios Lenkijos dalies tarp Rytų ir Pietų Prūsijos dešinėje Vislos, Narevo, Bugo ir Nemuno upų žemėlapio fragmentas (Vištytis, Vižainys, Liubavas, Kalvarija, Lazdijai):

Naujoji Rytų Prūsija 1795

Krieges Karte 1795-1800 m. (23 lapo fragmentas)

1795-1800 metais parengto ir išleisto Naujosios Rytų Prūsijos Karinio žemėlapio (Krieges karte) 23 žemėlapio lapo, apimančio ir Kalvarijos miestą su apylinkėmis) fragmentas.

Plačiau apie Naujosios Rytų Prūsijos karinį žemėlapį.

Puikus Leono Stepanausko straipsnis "Kai Kalvarija buvo didelė, o Starapolė-Marijampolė visai maža" (“Kultūros barai” Nr.6) ir apie dar puikesnį vokiečių kartografų kūrinį "Naujos Rytų Prūsijos provincijos karinis žemėlapis (Krieges karte der Provinz New Ost Preussen)".

Žemėlapio originalo savininkas Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyrius.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

1799 metais Rusijos imperijos imperatoriaus žemėlapių depo išleisto žemėlapio pavadinimu "Подробная милитерная карта по границе России с Пруссиею" (žemėlapio leidimui vadovavo inžinerijos pulkininkas Opermanas) fragmentas su Kalvarijos miestu. Žemėlapių rinkinį sudaro 14 lapų (dydis 43x55 cm), mastelis apie 1:500000.

Подробная милитерная карта по границе России с Пруссиею

Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapis 1800 m.

Kalvarija Naujosios Rytų Prūsijos 1800 m. žemėlapyje.

Žemėlapio, išleisto ant drobės pagrindo, matmenys 25x20 cm. Mastelis 1:1 680 000.

D.F.Sotzmano Naujosios Rytų prūsijos 1808 m. žemėlapis (III lapo fragmentas).
J.K. Tekstoro parengtas ir  D.F. Sotzmano 1808 metais išleistas Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapis masteliu 1:152500 pavadinimu" „Topographisch - Militärische Karte vom vormaligen Neu - Ostpreussen oder dem jetzigen Nördlichen Teil Herzogtums Warschau ... Berlin 1808. Grave par Charles Mare, a Berlin“. Kalvarija ir apylinkės patenka į III žemėlapių rinkinio lapą.


Netgi Austrijos topografai, vadovaujant Joseph Marx Freiherrn von Lichtenstern (1765-1828), 1807-1813 metais Vienoje (Austrija) išleido Vidurio Europos žemėlapį 64 lapuose (originalus pavadinimas der Charte von Mitteleuropa in 64 Sectionen entworfen, von Joseph Marx Freiherrn von Lichtenstern), kurio šeši (6, 7, 8, 14, 15, 16) lapai atvaizdavo ir dabartinės Lietuvos teritoriją.
Charte von Miteleuropa
Vidurio Europos žemėlapio 64 lapuose (originalus pavadinimas der Charte von Mitteleuropa in 64 Sectionen entworfen, von Joseph Marx Freiherrn von Lichtenstern) VI lapo fragmentas, 1810, Kalvarija ir apylinkės
Carinės Rusijos imperijos 1811-1820 m.Užsienio valdų žemėlapis,

Kalvarija 1811-1820 m. „Pusiau instrumentinio Užsienio valdų pagal vakarinę Rusijos sieną žemėlapio" fragmente (orig. kalba - Семитопографическая Карта Иностранным Владениям по Западной границе Российской Империи). Žemėlapio mastelis 1:252000 (6 varstai colyje), apėmė ir dalį Lietuvos teritorijos (Užnemunę).

Plačiau apie žemėlapių rinkinį.

J.Kolbergo 1826-27 metų Lenkijos Karalystės atlasas (fragmentas).
Kalvarija ir apylinkės J.Kolberg 1826-27 metų Lenkijos karalystės atlase, susidedančiame iš 8 žemėlapių, atvaizduojančių atskiras apskritis (Atlas Królestwa Polskiego, składający się z 8 map jeograficznych, z których każda wystawia jedno Województwo, jako to: Krakowskie, Sandomierskie, Kaliskie, Lubelskie, Płockie, Mazowieckie, Podlaskie i Augustowskie). Augustavo apskrities sudėtyje buvo ir dalis Lietuvos- Užnemunė.



Kalvarija ir apylinkės F.F.Šuberto 1829 metų Kariniame-kelių dalies Rusijos ir pasienio žemėlapyje (originalus pavadinimas "Военно - дорожная карта части России и пограничных земель") masteliu 1:1680000 (40 varstų colyje) išleistame 1829 metais. Plačiau apie žemėlapį.

F.F.Šubertas 1829
10 varstų colyje (1:420000) Carinės Rusijos imperijos bei 1:300000 W.Chrzanowskio "Senosios Lenkijos žemėlapis" fragmentai

Kalvarija Carinės Rusijos imperijos vakarinės dalies 10 varstų colyje (1:420000) mastelio žemėlapyje (1840-49 m. , lapas XXVII, rengėjas gen.leit. Šubertas).

Plačiau apie žemėlapių rinkinį.

Kalvarija įžymaus lenkų topografo W.Chrzanowski žemėlapių rinkinio „Senosios Lenkijos žemėlapis- Karta dawnej Polski z przyległemi okolicami krajow sąsiednich według nowszych materyałow na 1:300000. Paryż 1840-1859" lapo XIII-Wilno fragmente.

 

Lenkijos karalystės topografinio žemėlapio masteliu 3 varstai colyje (1:126000) fragmentas. 1843.

Kalvarija ir apylinkės Lenkijos Kongreso karalystės 1843 metų 1:126000 (colyje trys varstai) mastelio žemėlapyje. Lapo Kol. VI Sek. II fragmentas.

Plačiau apie žemėlapių rinkinį.


Turtų Departamento (Varšuvoje) įsakymu valstybės matininkai 1798-1862 metais atliko dalies Lenkijos Karalystės (tuo pačiu ir Lietuviškosios Užnemunės) topografinę nuotrauką. Lietuvos Valstybės istorijos archyve ir Lenkijos archyvuose yra išlikusi dalis šių planų (planšetų).
Planuose reljiefas neatvaizduotas. Dėl darbų vykdymo atskirais barais, be trigonometrinio pagrindo ir vadovaujantis tik magneto adatėle, negalima reikalauti, kad gretimi rajonai visiškai tiksliai sutaptų. Šį planšetų ypatumą reikia laikyti jų neigiamąja puse.
Kiekvienas rajonas turi savo suskaldymo lapą, su gretimų barų pažymėjimu. Braižyta visai gerai ir lapai dažyti keturiomis spalvomis: miškai — tamsia sepia, pievos — žalia, arimai — geltona ir vandenys — mėlyna. Tuose lapuose, kur nutraukti plotai užima tik dalį lapo, išbraižytas mastas - 1:5000.
Nutrauktuose plotuose yra „plyšių": miestai kažkodėl nenutraukti, pav. Kudirkos Naumiestis, Marijampolė, Prienai, Kalvarija, Simnas ir kiti, matyti jie neįėjo į minėto departamento kompetenciją, tuo tarpu, kai majoratai, pav. Kidulių, atvaizduoti labai smulkiai... (pagal V.Lagenpušą). Plačiau apie Suvalkijos žemėvalda ir žemėtvarka 1822-1864 metais bei Suvalkijos menzulinę nuotrauką atskirame skyrelyje.

Nors tuometinio Kalvarijos miesto teritorija planuose neatvaizduota, tačiau dabartinių miesto pakraščių (tada - dvaro žemės, aplinkiniai kaimai) žemės planuose buvo.

Kalvarija 1839

Kalvarijos dvaras ir Kalvarijos miesto vakarinė dalis Kalvarijso majorato žemės valdų planuose (planai iš LVIA), 1839, 1:5000

Planą galima pasididinti (nuoroda).

Kaip matome, plane atvaizduotos teritorijos dešiniajame Šešupės krante nuo Kalvarijos dvaro iki plento Varšuva-Kaunas (ir šiek tiek dešinėje plento pusėje), taip pat teritorijos kairiame Šešupės upės krante (nuo Kalvarijos dvaro) iki dabartinės Naujosios gatvės (tada - senasis kelias į Liudvinavą ir Marijampolę). Plane be pačio Kalvarijos Dvaro išplanavimo (žiūr. žemiau plano fragmentas) ties kelių į Vištytį, Bartininkus (į Kalvariją bei Kalvarijos dvarą) sankirta pažymėta Pieskynės karčiama, arčiau Kalvarijos miesto, kvartale apribotame dabartinių Vytauto, Naujosios ir Plytinės gatvių (2012) pažymėti Kariniai sandėliai, dar arčiau miesto centro būta kalėjimo (2012, Vytauto Nr. 50-56 namų vietoje). Evangelikų Liuteronų  bažnyčia buvo kitoje vietoje - arčiau plento Varšuva - Kaunas, plane pažymėta ir Pašto komplekso karčiama buvusi kitoje kelio pusėje (2012, Dariaus ir Girėno g. 56-58 sklypuose), dabartinės Dariaus ir Girėno gatvės atkarpoje nuo dabartinių (2012) V.Kudirkos gatvės iki Savanorių gatvės būta Kazarmų. Geriau įsižiūrėję, plane galime pamatyti pažymėtą ir Kalvarijos miesto bažnyčios pietinį bokštą (kaip žinome, Kalvarijos bažnyčioje bokštai pastatyti 1770, o bažnyčia nugriauta 1838, nauja pastatyta 1840 buvo be bokštų [bokštai "prilipinti" tik 1905]). Iš to galime daryti išvadą, jog planas rengtas dar stovit senajai Kalvarijos bažnyčiai (1838 m.). 1839 metų plane dabartinio Naujamiesčio vietoje plyti laukai, pievos ir pelkės. Beje, kelias į Alytų ėjo kita trasa - nuo Kalvarijos dvaro visuomet tiesiai. Kuriose vietose buvo senieji (išlikę ir neišlikę) pastatai, galite surasti ir šiuolaikinio žemėlapio fragmente (žemėlapis ir maps.lt).

Kalvarijos dvaro planas 1840-1850 m.

Kalvarijos dvaras 1840-1850 metų Kalvarijos majorato žemės valdų planuose. (Planas iš LVIA).

Carinės Rusijos imperijos 3 varstų colyje (1:126000) mastelio žemėlapis (fragmentas, 1875 m.)
Kalvarija ir apylinkės  Carinės Rusijos imperijos 3 varstų colyje (1:126000) mastelio žemėlapio lapo XIII-2 fragmente (žemėlapis atnaujintas 1875 m., perleistas 1911 m.). Šio mastelio žemėlapis pradėtas leisti  1845 metais, 1865-75 buvo vykdomi žemėlapio atnaujinimo ir patikslinimo darbai, žemėlapis buvo leidžiamas iki I Pasaulinio karo.

Kalvarijos pavietas 1905 m. J.M.Bazewicz Lenkijos geografiniame iliustruotame atlase
Kalvarijos pavietas 1905 m. J.M.Bazewicz Lenkijos geografiniame iliustruotame atlase.
Carinės Rusijos imperijos dviejų varstų colyje (1:84000) žemėlapio XIV-14 fragmentas.

Kalvarija ir apylinkės carinės Rusijos imperijos dviejų varstų colyje (1:84000) 1915 metų laidos žemėlapio XIV-14 lape.

Topografinė nuotrauka atlikta 1889-1891 metais.

Plačiau apie žemėlapius.

I Pasaulinio karo išvakarėse vokiečių topografų išleisti Russischen karte des Westlichen Grenzgebiets žemėlapiai. (lapų XIV-14-A ir XIV-14-D fragmentai)

I Pasaulinio karo išvakarėse (1914 m.) vokiečių topografų perleisti carinės Rusijos imperijos pusės varsto colyje (1:21000) žemėlapiai. Vokiškų žemėlapių masteliu 1:25000 serija pavadinta „Russischen karte des Westlichen Grenzgebiets“ (Rusų žemėlapis vakariniam pasieniui).

Kalvarijos miestas (ir apylinkės) patenka į XIV-14-A ir XIV-14-D šios serijos žemėlapių lapus. Topografinė nuotrauka kaip ir 1:84000 žemėlapiams atlikta 1889-1891 metais.

Plačiau apie šią žemėlapių seriją.

Interneto platybėse pavyko surasti 1914-1915 metais datuotiną Kalvarijos ir apylinkių žemėlapį, tikriausiai atnaujintą pagal naujausius rekognoskuotės duomenis (jeigu atkreipėte dėmesį, XIV-14-A ir XIV-14-D serijos „Russischen karte des Westlichen Grenzgebiets“ žemėlapiai parengti pagal 1889-1891 metų topografinės nuotraukos duomenis). 1914-1915 metų žemėlapyje pavaizduota ir fronto linija į vakarus nuo miestelio, apkasų linijos, įtvirtinimai. Šiame žemėlapyje puikiausiai matosi ir I PK metu sugriautas tiltas per Šešupę netoli evangelikų ir žydų kapinių.

Kalvarija Pirmojo Pasaulinio karo metu

I Pasaulinio karo vokiečių topografų žemėlapių rinkinio "Karte des Westlichen Russlands" žemėlapio M24 Kalwarja fragmentas (1921 m.)
Kalvarija ir apylinkės I Pasaulinio karo vokiečių topografų išleisto žemėlapių masteliu 1:100000 rinkinio "Karte des Westlichen Russlands" žemėlapio M24 - Kalwarja lape (II laida, 1921 metai). Žemėlapiai išleisti pagal carinės Rusijos dviejų varstų colyje (1:84000) žemėlapius.

Vieno varsto colyje (1:42000) žemėlapio lapo LXX-V fragmentas (1930 m. RKKA perleidinys)
Kalvarija ir apylinkės Raudonosios armijos (RKKA) apie 1930 metus perleistame carinės Rusijos imperijos vieno varsto colyje (1:42000) žemėlapyje. Žemėlapio turinys faktiškai atitinka 1890-91 metų situaciją, bandyta (beje nesėkmingai, ką parodo geležinkelio linija einanti per Kalvarijos miestą) žemėlapį atnaujinti, pažymint naujus ir pasikeitusius kelynus.
Tarpukario Lenkijos WIG 1:100000 mastelio žemėlapio P31-S36 fragmentas (1930 m.)

Kalvarija ir apylinkės tarpukario Lenkijos Karinio geografijos instituto išleistame 1:100000 mastelio žemėlapyje. (lapas P31 S36 Wizajny-Kalwaria, apie 1930).

Plačiau apie žemėlapius.

Tarpukario Lietuvos Karo topografijos skyriaus 1:100000 mastelio žemėlapio lapo 1804 Kalvarija- Šeštokai fragmentas

Kalvarija ir apylinkės tarpukario Lietuvos Karo topografijos skyriaus išleistame 1:100000 mastelio žemėlapio 1804 Kalvarija- Šeštokai lape (1939 metai).

Plačiau apie žemėlapius.

Kalvarija ir apylinkės Karte des Westlichen Russlands žemėlapių masteliu 1:100000 parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais 1919-1939 metais schemos fragmente.

M24

Prasidedant žemės reformai Tarpukario Lietuvoje majoratinio Kalvarijos dvaro žemės buvo nuosekliai dalijamos miesto poreikiams ir naujakuriams. Jau 1923-1924 metais dalis Kalvarijos dvaro (apie 72 hektarai) buvo išdalinta sklypais Kalvarijos miestui praplėsti. Žemės sklypai, paprastai apie 5-6 arus, buvo suteikti gyventojams ir miesto poreikiams tenkinti. Topografiniame žemėlapyje (žiūr.žemiau, topografinio žemėlapio pagrindas - sovietinis 1947 metų 1:25000 mastelio topografinis žemėlapis, kuriame matyti išdalintuose sklypuose per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį pastatyti statiniai) miesto plėtrai išparceliuotos Kalvarijos dvaro žemės pažymėtos geltona spalva. Sklypus miesto ribose gavo šie savininkai:

Kalinauskas Juozas, Miknaitis Jurgis, Mazurkevičius Jonas, Zigmantaitė Agota, Barkauskas Karolius, Paganauskienė Viktorija, Česlauskas Antanas, Zablockas Jonas, Karpavičiūtė Ona, Utovka Bronius, Miliauskas Juozas, Plikaitis Julius, Gribauskienė Veronika, Paškevičienė Agnieška, Blusius Andrius, Belzienė Agota, Cekauskas Vladas, Amilevičienė Ona, Pavasaris Vincas, Lisniauskas antanas, Kašiuba Jurgis, Dulinskaitės Ona ir marija, Sinkevičius Mykolas, Gelgota Raulas, Bagdanavičius Pranas, Žukauskas Adolfas, Balaika Juozas, Ašmonas Juozas, Jasiukevičius Antanas-Bolius, Banionis Andrius, Vasiliauskas Juozas, Sinkevičius Julijonas, Kucevičius Mateušas, Stepšius Kazys, Kupstas Povilas, Matulevičius Vincas, Samsonas Jonas, Matusevičius Jurgis, Geležius Nikodemas, Ešius Richardas, Bernotas Tadas, Kružikas Jonas, Zablockis Juozas, Muckus Motiejus, Slezauskas Juozas, Vencevičius Antanas, Dubinskienė Magdė, Zuikevičius Antanas, Bulvičius Simanas, Grabauskas Mykolas, Žmuidinas Vincas, Mičiulaitis Adolfas, Kulbokas Adomas, Merkevičienė Ieva, Virbickas Antanas, Gedvilas Juozas, Pranckevičius Stasys, Juodys Mykolas, Uleckas Adomas, Babravičius Matijošius, Balsevičius Andrius, Kulpanienė Marė, Mikelevičius Motiejus, Kubelda Domininkas, Jablonskis Juozas, Plikauskas Boleslovas, Samsonas Petras, Križanauskas Jurgis, Zavitkienė Marė, Gelgudienė Elžbieta, Moceika Juozas, Matusevičius Antanas, Jakutis Pranas, Buvelskas Antanas, Kalvaitis Jurgis, Bakunienė Marija, Balaikienė Marė, Balaika Petras, Andrijauskas Kazys, Slankauskas Petras, Blusius Mateušas, Krikščiūnas Jonas, Petkevičius Juozas, Balaikienė Ona, Kancleris Juozas, Janulevičius Tomas, Vestenbergeris Edvardas, Purvinskas Antanas.

Taip pat žemė buvo skirta šioms miesto ar visomeninėms organizacijoms (miestui ir organizacijoms skirti sklypai schemoje pažymėti atitinkamais numeriais):

Kalvarijos miesto veterinarijos punktui (4), Kalvarijos miesto aikštei (39), Kalvarijos miesto Blaivybės draugijos skyriui (42), Kalvarijos miesto evangelikų pradžios mokyklai (69), Evangelikų parapijai (70), Kalvarijos miesto žydų pradžios mokyklai (82, 97), Kalvarijos valdybai (86), Kalvarijos miesto lietuvių pradžios mokyklai (92, 105), Kalvarijos miesto prieglaudai (94), Kalvarijos miesto žemės ūkio draugijai (96), miesto žinioje (100), Kalvarijos gimnazijai (101), Kalvarijos miesto evangelikų kapams (102), Kalvarijos Romos katalikų kapams, Kalvarijos Romos katalikų bažnyčiai, gatvėms.

Kalvarijos dvaras

Majoratinio Kalvarijos dvaro išparceliavimo sklypais 1923-1940 metais schema (žemėlapio pagrindas pokarinis 1:25000 mastelio žemėlapis, žemėlapis parengtas remiantis Marijampolės apskrities Kalvarijos valsčiaus majoratinio Kalvarijos dvaro dalies skirtos Kalvarijos miesto praplėtimui žemės planu, sustatytu 1924 metais Žemės tvarkymo Departamento matininko Saulito Frico... ir Marijampolės apskrities Kalvarijos valsčiaus majoratinio Kalvarijos dvaro žemės parceliacijos planu padarytu 1927 metais Žemės tvarkymo Departamento matininko Gižickio Dmitriaus). Žemėlapį galima ir pasididinti (nuoroda)

1926-1940 metais likusi majoratinio Kalvarijos dvaro dalis (apie 410 hektarų, iš jų sodybos/užstatyta žemė 15,4 ha, ariama žemė 309,25 ha, šienaujamos pelkės 2,4 ha, pievos 64,4 ha, netinkamama ūkininkavimui žemė 18,8 ha) buvo išdalinta sekančiai (schemoje šis padalinimas pažymėtas baltai):

Žemę gavo Leskevičius Jonas, Klimas Vincas, Jankauskas Pranas, Danisevičius Albertas, Žvairaitienė Adelė, Daukša Jonas, Vilniškaitis Petras, Straigys Juozas, Juodzevičius Bronius, Paškevičius Motiejus, Vasiliauskas Mikas, Pecoldas Gustavas, Lietuvnykas Petras, Balaika Juozas, valdžios žinioje palikta plytnyčia [plytinė], malūnas, parkui skirta žemė, žemės gavo Lietuvos Šaulių sąjunga, R.K. Bažnyčia. Pasilikęs kultūrinis ūkis turėjo 314 hektarų žemės.

II Pasaulinio karo išvakarėse RKKA išleistų 1:100000 mastelio žemėlapių N-34-59 fragmentai (1936, 1940 m.)

Kalvarija ir apylinkės Raudonosios armijos (RKKA) II Pasaulinio karo išvakarėse išleisto 1:100000 mastelio žemėlapio N-34-59 lape. (I laidos 1936 m. ir II laidos 1940 m. žemėlapių fragmentai).

Plačiau apie žemėlapius.

Kalvarija ir apylinkės Raudonosios armijos generalinio štabo II Pasaulinio karo metu (paruošta 1943 metais pagal 1940 metų rekognoskavimo duomenis, spausdinta 1944 metais) išleisto žemėlapio N-34-59-V masteliu 1:50000 fragmente.

N-34-59-V

Plačiau apie šiuos žemėlapius ČIA.

Antrojo Pasaulinio karo pabaigos (1944 10 16) vokiška aerofotografija atvaizduoja pietvakarinę miesto dalį - Kalvarijos dvarą, Kreivukės kaimą, kelią Kalvarija-Gražiškiai (atkarpą nuo Kalvarijos iki Jurgežerių). Tik šios aerofotografijos dėka sužinojau, jog netoli Kalvarijos dvaro Antrojo Pasaulinio karo metu buvo lauko aerodromas (rusų), kuriame bazavosi kariniai lėktuvai IL-2, JAK. Lėktuvai buvo apsaugoti inžinerinėmis konstrukcijomis, kurios matosi ir pokarinėje aerofotografijoje (žiū.žemiau).

Kalvarija aerofotografija 1944

1944 10 16 vokiškos aerofotografijos fragmentas. Matyti Kalvarijos dvaro likučiai, malūnas ir lauko aerodromo dalis. Pilną aerofotografiją galite atsisųsti ČIA.

Kalvarija iš oro 1944

Kalvarija ir apylinkės 1944 m. rugpjūčio 27 dieną. Aerofotonuotrauka iš NARA archyvo (JAV). Pasididinti ir peržiūrėti detalų vaizdą galima ČIA (nuoroda)

Pokario metų (1947 m.) SSSR GŠ topografinis žemėlapis N-34-59-V-b ir N-34-59-V-g (fragmentai)

Pokario metų (1947 m.) Kalvariją ir apylinkes apimančių SSSR Generalinio štabo žemėlapių masteliu 1:25000 N-34-59-V-b ir N-35-59-V-g fragmentai.

Žinoma, topografinis žemėlapis vietovę atvaizduoja schematiškai. Todėl už topografinį žemėlapį ne mažiau įdomios ir aerofotografijos. Maps4u.lt skaitytojų dėmesiui 1952 metų aerofotografijos atvaizduojančios Kalvarijos miestelį iš oro (žiūrėti ČIA, vaizdas atsidarys kitame lange).


Lenkų kariuomenės generalinio štabo 1951 metais išleisto žemėlapio P31 S36 Wizajny fragmentas (Kalvarija ir apylinkės). Žemėlapis išleistas tarpukarinį WIG žemėlapį atnaujinus pagal sovietų pirmųjų laidų (1938-1941) 1:100000 mastelio žemėlapį, turinys panašus į aukščiau pateikiamą RKKA 1:100000 mastelio žemėlapį (N-34-59).

P31 S36

Jokiu būdu nereikėtų manyti, jog šiame žemėlapyje realiai atvaizduojama 1951 metų situacija. Žemėlapis, kaip minėjome, parengtas ir anaujintas pagal prieškarinį RKKA žemėlapį, šis savo ruožtu parengtas iš senos medžiagos, ją atnaujinus pagal tarpukario Lietuvos 1:100000 mastelio žemėlapį.

1958 m. SSSR GUGK topografinis žemėlapis C-44-20-G-a (fragmentas)
1958 metų Kalvariją ir apylinkes atspindintis SSSR GUGK (Geodezijos ir kartografijos pagrindinė valdyba prie SSSR Ministrų tarybos) žemėlapio C-44-20-G-a masteliu 1:25000 fragmentas. Žemėlapis be pataisymų perleistas 1970 m.

Reguliariai (kas 7-10 metų) buvo vykdomas žemėlapių atnaujinimas. Vienu iš žemėlapio atnaujinimo etapų buvo aerofotografavimas. Pateikiame Kalvarijos miesto dalies Naujamiesčio aerofotografijos fragmentą (fotografuota 1963 metais).
Kalvarijas aerofotografija 1963
Detalesnis (ir didesnis) vaizdas atsidarys kitame lange paspaudus nuorodą.

Kalvarijos miesto 1969 metų išplanavimo projektas. Genplanas su ukio-fekalinės kanalizacijos tinklais. Mastelis 1:5000, rengėjas LTSR MT Valstybinis statybos reikalų komitetas Miestų statybos projektavimo institutas K/F.
Kalvarijos genplanas 1969
Bendras Kalvarijos 1969 m. genplano vaizdas (didesnis atsivers naujame lange paspaudus NUORODĄ)
Už planą dėkojame Kalvarijos savivaldybei

Kalvarija ir apylinkės sovietiniame 1:50000 mastelio žemėlapyje, situacija maždaug 1974 metams. Šiame žemėlapyje nėra "iškraipymų" maskuojančių karinius objektus, taigi pietinė miesto dalis (karinis miestelis) pavaizduotas teisingai.
Kalvarijos žemėlapis
1980 m. Kalvarijos miesto išplanavimo projektas. Esamos padėties planas.

1980 m. Kalvarijos miesto išplanavimo projektas. Esamos padėties planas. Mastelis 1:2000. Už planą dėkojame Kalvarijos savivaldybei.

 


 

Paskutinis sovietinis topografinės nuotraukos atnaujinimas įvykdytas apie 1983-1985 m. Rezultatus (Kalvarijos miestas ir apylinkės apie 1985) matome žemiau. Pietinė miestelio dalis (Karinis dalinys) neatvaizduota, idant "suklaidinti potencialų priešininką", dabar žiūrisi "kvailokai"... Tada Kalvarijoje gyveno dar apie 6000 gyventojų (įdomu, su tais neatvaizduotais ar be jų?)

Kalvarija 1983 metai žemėlapis

1:25000 mastelio žemėlapių N-34-59-V-b ir N-34-59-V-g fragmentai



Kalvarijos miesto ir apylinkių vaizdas iš oro (aerofotografija) apie 1995 metus (nuoroda).


Kalvarijos savivaldybė 2011
Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos, Akmenynų, Aistiškių, Sangrūdos seniūnijos (administracinės ribos 2011, žemėlapio pagrindas 2001).
Kalvarijos miesto ribų planas, 2012 02 02
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. 02 02 nutarimu Nr.113 patvirtintos naujos Kalvarijos miesto ribos. Kalvarijos miestas praplėstas prijungiant Kušliškių, Kimšų, Santakos, Jusevičių, Smalininkų, Kreivukės kaimų dalis.... Schemą ir aprašymą galite rasti Vastybės žinių priede (nuoroda).

Atsiliepimų ir pastabų (kaip ir planų bei žemėlapių) apie Kalvariją žemėlapiuose laukiame E-paštu.

Visuomet galima tikėtis, jog tema bus papildyta ir atnaujinta.

2016 05 15

This subpage contains plans and map's fragments of city Kalvarija, Lithuania (Kalwary, Calvary, Kalwarija, Kalwaria, Kalwarja, Kalwarja Suwalska)
Страница содержит планы и фрагменты карт с городом Калвария, Литва (Кальвария).
Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.04 sekundes 7,761,134 unikalūs lankytojai