Pirmoji pokarinė (1945-1952) Lietuvos teritorijos aerofotografija
Sovietų kariškiai 1945-1948 metais sudarė dalies Lietuvos teritorijos aerofotografinę nuotrauką. Pirmoji pokarinė aerofotografija puikiai atspindi Antrojo Pasaulinio karo nuostolių (pastatų, inžinerinių statinių, viensėdžių sugriovimai) mastą, kadangi karo padarinių atstatymo darbai realiai tęsėsi iki 1960-ųjų. Nuotrauka daryta kamera, kurios objektyvo židinio nuotolis f=154 mm, negatyvo formatas apie 23x23 cm. Nuotraukos mastelis 1:18000-1:22000. Pietrytinė Lietuvos dalis, Žemaitijos pietvakarinė dalis aerofotografuota 1951-1952 metais naudojant fotokamerą, kurios objektyvo židinio nuotolis F=152 mm, nuotraukos mastelis 1:15000. 1945-1952 m. aerofotonuotrauka neapėmė visos Lietuvos teritorijos. Nenufotografuotos liko dalis Klaipėdos, Šilutės rajonų, pasienis ties Vištyčiu, Kybartais, Vilkaviškiu, plotai apie Kauną, Vilnių, Šiaulius. Dalį negatyvų naudoti neleido karinė cenzūra. 1945-1952 m. aerofotografuotas plotas atvaizduotas kartoschemoje (žiūr. žemiau). Aerofotografija buvo panaudota pirmojo pokarinio kontūrinio 1:10000 Lietuvos žemėlapio sudarymui (be reljefo). Dėl vykstančių vietovės pokyčių, kuriuos spartino žemės ūkio kolektyvizacija, kontūrinis žemėlapis masteliu 1:10000 greitai seno. Žemėlapis buvo atnaujinamas pasinaudojant 1958-1960 metų dalies Lietuvos aeronuotrauka, skirta miškotvarkos tikslams. Šios nuotraukos mastelis 1:17500 (kartais 1:12000, 1:10000, 1:45000, 1:42000). Fotografuota kameromis, kurių židinio nuotolis f=100 mm (kartais f=200 mm), negatyvų formatas 18x18 cm.
Teorinis 1945-1952 m. Lietuvos teritorijos aerofotografijos padengimas (balti plotai - aerofotografijos dėl įvairių priežasčių nebuvo, mėlyni plotai - aerofotografija tikėtina, jog buvo atlikta).
Pilno dydžio (23x23 cm) aerofotografijos pavyzdys (aerofotografavimas 1946 metais), Palanga (aišku, su tiltu į jūrą...). Pilno dydžio aerofotografija pasiekima ČIA (nuoroda)
